Rinkimai neišspręs Moldovos dilemos
Va­sa­rio 24 die­ną Mol­do­vos gy­ven­to­jai rinks par­la­men­tą, ta­čiau prog­no­zuo­ja­ma, kad nė vie­na par­ti­ja ne­su­ge­bės už­si­ti­krin­ti dau­gu­mos. To­dėl, ti­kė­ti­na, Mol­do­va ir po rin­ki­mų liks „pil­ko­ji zo­na“, ku­ri, blo­gė­jant san­ty­kiams su Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES), pro­va­ka­rie­tiš­kų ir pro­ru­siš­kų ša­lies jė­gų to­liau bus tem­pia­ma skir­tin­go­mis kryp­ti­mis.

2014 metais ES su šia posovietine respublika pasirašė asociacijos susitarimą ir apipylė ją finansine pagalba, tačiau dėl Kišiniovo prastai vykdomų reformų ir didelio masto korupcijos pamažu tapo vis kritiškesnė Moldovos atžvilgiu.

Vieną skurdžiausių Europos valstybių, įsispraudusių tarp ES narės Rumunijos ir Ukrainos, krėtė vienas skandalas po kito. Jos dabartinei provakarietiškai vyriausybei nepavyko pagerinti gyvenimo standartų, o tai daug rinkėjų privertė atsigręžti į socialistus, kurie pasisako už artimesnius santykius su Rusija. Socialistų lyderis Igoris Dodonas 2016 metais laimėjo prezidento rinkimus.

Nors moldavai labai nusivylę dabartine valdžia, visuomenės apklausos rodo, kad jokiai partijai nepavyks parlamente išsikovoti daugumos. Todėl vyriausybės formavimas greičiausiai užtruks ilgai arba net bus skelbiami dar vieni rinkimai.

Kita vertus, neatmestina galimybė, jog prieštaringai vertinamam verslininkui Vladimirui Plahotniucui, kurio Demokratų partija dabar vadovauja ministrų kabinetui, galbūt pavykti suformuoti vyriausybę, kaip nutiko ir po pastarųjų rinkimų 2014 metais, nors tuomet jis laimėjo vos 19 iš 101 vietų parlamente.

„Facebook“ sprendimas

Demokratai pateikia save kaip vienintelę partiją, kuri neleidžia Moldovai pulti į Rusijos glėbį.

Praėjusią savaitę socialinis tinklas „Facebook“ paskelbė pašalinęs daugiau kaip 200 „neautentiškų“ paskyrų, per kurias koordinuotais veiksmais buvo siekiama daryti įtaką Moldovos rinkėjams. Tačiau socialinio tinklo vartotojus, priešingai nei kitose valstybėse prieš rinkimus, bandė paveikti ne išorės, o vidaus jėgos. Kelios iš pašalintų paskyrų buvo susijusios su vyriausybės darbuotojais.

Tai ne vienintelė būsimus rinkimus lydėjusi kontroversija. Prieš balsavimą Moldovos nacionalinė rinkimų komisija uždraudė I. Dodonui viešai remti savo partiją, nes prezidentas, anot jos, privalo būti nešališkas. I. Dodonas, pavadinęs šį sprendimą „neteisėtu ir nepagrįstu“, kreipėsi į teismą.

Rinkimus atidžiai stebi ir užsienio jėgos. JAV ambasadorius Moldovoje Dereckas J. Hoganas paragino šalies piliečius „rinktis šviesų, klestintį ir demokratinį kelią“. Rusija savo ruožtu apkaltino JAV kišimusi į rinkimus ir pareiškė, kad vietos gyventojai bauginami „ryšių su Vakarais nutraukimu“.

„Moldova tapo „pilkąja zona“, niekieno žeme, įstrigusia tarp Rytų ir Vakarų, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė Kišiniove įsikūrusio tyrimų centro „Institute for Strategic Initiatives“ vadovas Vladislavas Kulminskis. – Ir dabar valdžioje esantis elitas labai tuo patenkintas, nes gali nustatyti taisykles, jas perrašinėti ir neprivalo atsiskaityti nei Briuseliui, nei Maskvai.“

Moldovos prezidentas Igoris Dodonas ir jo Socialistų partija pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nemenkas nuopuolis

Nuo 2012 metų, kai per vizitą Kišiniove Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė tuometinio premjero Vlado Filato vykdomas reformas ir atsakinėjo į klausimus apie Moldovos galimybes įstoti į ES, daug kas pasikeitė.

Dabar V. Filatas atlieka kalėjime devynerių metų bausmę už vaidmenį korupcijos skandale, kuris šalyje vadinamas „amžiaus vagyste“. Su ja susiję asmenys iš trijų Moldovos bankų pavogė 1 mlrd. JAV dolerių ir „išplovė“ per Latvijos finansų sistemą.

Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą šiandien Moldova užima 117 vietą tarp 180 valstybių, nors 2009 metais, kai ES inicijavo Rytų partnerystės programą su šešiomis buvusiomis sovietų respublikomis, ji buvo 89-a. „Be abejo, Moldova yra šalis, iš kurios galėtų pasimokyti visos kitos Rytų partnerystės valstybės, – kaip nesielgti, jei nori išlaikyti gerus santykius su ES“, – „Reuters“ tvirtino Cristina Gerasimov iš tyrimų centro „German Council on Foreign Relations“.

Praėjusiais metais ES nutraukė finansinę pagalbą Moldovai, kai vietos teismas nusprendė paskelbti Kišiniovo mero rinkimus, kuriuos laimėjo opozicijos lyderis Andrei Nastase, negaliojančiais dėl pažeisto formalumo. Po kelių mėnesių Europos Parlamentas pareiškė, jog „Moldova yra veikiama oligarchinių interesų“, o jos ekonominė ir politinė valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose.

Suvaidintos rietenos?

V. Plahotniuco partija visur trimituoja, kokių didžiulių laimėjimų pasiekė jos vyriausybė, vadovaujama premjero Pavelo Filipo. Demokratai aiškina, kad ekonomika auga, bankų sistema jau stabilizuota ir atnaujintas bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu. Tačiau „Reuters“ kalbinta Nelly Sonic, Moldovos didžiausio vyno eksportuotojo „Lion Gri“ viceprezidentė, pažymi, jog V. Plahotniuco partija labiausiai padėjo verslui – sumažino mokesčius.

Demokratai pateikia save kaip vienintelę partiją, kuri neleidžia Moldovai pulti į Rusijos glėbį. Pasak C. Gerasimov, tai gali būti viena priežasčių, kodėl ES nėra tikra, kaip reaguoti į šalies regresą.

Nuo kadencijos pradžios prezidento I. Dodono įgaliojimai ne sykį buvo trumpam sustabdyti, nes jis atsisakydavo pasirašyti kai kuriuos parlamento priimtus įstatymus, kurie gali būti laikomi proeuropietiškais, taip patvirtindamas sampratą apie Moldovos politikų susiskaldymą į dvi stovyklas – palaikančių glaudesnius ryšius su Maskva ir besiorientuojančių į Briuselį. Tačiau, pasak „Reuters“, kai kurie moldavai įtaria, kad socialistai ir V. Plahotniucas, nors viešai abu riejasi, iš tikrųjų užkulisiuose bendradarbiauja ir tarpusavyje dalijasi valstybę. Sausį naujienų agentūros kalbintas I. Dodonas tokius gandus paneigė.

C. Gerasimov nuomone, jau sklaidosi ir ES iliuzijos dėl demokratų. „Dabar ES ir Europos vyriausybės, atrodo, labai gerai suprato, kad tai yra netikras ideologinis ir geopolitinis mūšis su prezidentu I. Dodonu bei Socialistų partija. Jis naudingas abiem partijoms“, – sakė Cristina.

Šiaip ar taip, daug moldavų su nepasitikėjimu žvelgia į Rusiją, kuri ne sykį įrodė esanti nepatikima prekybos partnerė, – vis taiko embargą Moldovos prekėms, kaip, pavyzdžiui, 2014 metais, kai Kišiniovas pasirašė susitarimą su ES. N. Sonic, tąkart praradusi milijonus eurų, dabar vietoj Rusijos renkasi tokias naujesnes rinkas kaip Kinija. „Mes nejaukiai jaučiamės parduodami vyną Rusijoje, nes tai siejama su didžiule rizika“, – neslėpė ji.