Rinkėjai patvirtino Viktoro Orbano autoritetą
Tai leis prie au­to­ri­ta­riz­mo vis ar­tė­jan­čiam Veng­ri­jos ly­de­riui dar la­biau griež­tin­ti sa­vo po­li­ti­ką, nu­kreip­tą prieš mig­ran­tus ir li­be­ra­liz­mą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo įtikimas perrinkimas ir partijos „Fidesz“ laimėta dauguma parlamente yra „galimybė apginti Vengriją“. Tuo metu kritikai ir oponentai baiminasi, jog turėdama dviejų trečdalių daugumą V. Orbano partija dar labiau centralizuos valdžią ir dar pikčiau priešinsis imigracijai. Vengrijos nepriklausoma žiniasklaida, teismai, priėmę valdžiai nepatikusius sprendimus, ir vengrų kilmės amerikiečių milijardieriaus George'o Soroso įsteigtas universitetas toliau bus premjero taikiniai.

„Imigracija yra rūdys, kurios graužia mūsų šalį.“

„Mes sukūrėme galimybę apginti Vengriją“, – pabrėžė V. Orbanas džiūgaujančiai miniai, kai sekmadienį laimėjo rinkimus. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad „Fidesz“ ir jos mažesnė sąjungininkė Krikščionių demokratų partija drauge turės 133 mandatus 199 vietų parlamente. Tai ir sudaro dviejų trečdalių daugumą. Dešinioji nacionalistinė „Jobbik“ partija liko antra (26 vietos), o socialistų vadovaujama kairiųjų koalicija gavo 20 mandatų.

Nors V. Orbano pergalė buvo tikėtina, jo „Fidesz“ pasirodė kur kas geriau, negu manyta. Opozicija nelaimėjo jokių mažų pergalių. Rinkėjų aktyvumas buvo didelis – 68,8 procento.

Rinkimų rezultatus nagrinėjantys apžvalgininkai sako, kad Vengrija suskilusi į dvi dalis. Kairieji dominavo sostinėje Budapešte ir laimėjo 12 iš 18 vienmandačių apygardų. Tačiau likusioje šalies dalyje, 85 iš 88 apygardų, buvo stipresni „Fidesz“ kandidatai. Šią pergalę V. Orbanas interpretuos kaip patvirtinimą laikytis ligšiolinės politikos, tik dar griežčiau. Analitikų teigimu, iš viso per ketvirtą savo kadenciją jis jausis beveik nevaržomas, nes opozicija silpna ir tikro politinio pasipriešinimo nėra.

Prieš musulmonų ir afrikiečių masinę imigraciją

Savo trečią iš eilės kadenciją V. Orbanas laimėjo pirmiausia dėl griežtų kalbų, nukreiptų prieš imigraciją Europoje. Pirmą kartą jis valdė 1998–2002 metais, o paskui grįžo 2010-aisiais po skandalų temdomų dviejų socialistų kadencijų. 2010 ir 2014 metais „Fidesz“ turėjo parlamente dviejų trečdalių daugumą, bet 2015-aisiais ją prarado, todėl buvo priversta ieškoti sąjungininkės.

Per rinkimų kampaniją V. Orbanas nepaliaudamas šnekėjo apie imigraciją, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (ES) ir G. Soroso sąmokslą paversti Vengriją „imigrantų šalimi“. Jis laiko atvykėlius grėsme saugumui ir krikščioniškam identitetui.

Premjeras atsisakė viešų debatų su oponentais ir nebendravo su nepriklausoma žiniasklaida, užtat rėžė kalbas šalininkams per mitingus. Štai ką V. Orbanas sakė: „Jie nori atimti iš mūsų valstybę. Užsienio interesams atstovaujančios opozicinės partijos nori ateiti į valdžią. Jie siekia suteikti valdžią opozicijos politikams, kuriems moka užsieniečiai, kad galėtų nugriauti tvorą, o tada iš Briuselio rankų priimti privalomą įkurdinimo kvotą ir taip paversti Vengriją imigrantų šalimi (...) Jau šiais metais jie nori apgyvendinti Vengrijoje pirmą dešimtį tūkstančių migrantų (...) Imigracija yra rūdys, kurios po truputį, bet užtikrintai graužia mūsų valstybę. Mes privalome paremti migrantus. Jeigu jie bus apgyvendinti, niekais nueis ekonomikos augimas, neturėsime iš ko paremti šeimų ar mokėti pensijų (...) Masinė migracija kelia grėsmę kasdieniam saugumui, prie kurio esame pratę. Su masine migracija ateina didesnė teroro grėsmė. Aišku kaip dieną, kad ten, kur yra masinė migracija, moterims gresia smurtiniai užpuolimai.“

Vengrija, nutiesusi jau antrą tvorą prieš nelegalius migrantus, sustiprino sieną su Serbija.AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Vyriausybė jau pateikė parlamentui svarstyti įstatymų paketą „Stabdyti Sorosą“. Ji lengvai priims šiuos įstatymus, nes turi dviejų trečdalių daugumą. Vyriausybė aiškina, kad įstatymai reikalingi užkamšyti teisinėms spragoms, kuriomis naudojasi prieglobsčio prašytojus ginančios pilietinės grupės. „Vadinamosios nevyriausybinės organizacijos padeda nelegaliai imigracijai“, – teigė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas.

Vyriausybei lojali žiniasklaida nuolat transliuoja ir rašo apie neigiamą migracijos poveikį. Mirga antraštės apie „migrantų gaujas Anglijoje“, apie tai, kad „švedai nebegali to pakelti“, apie atvykėlių padarytus nusikaltimus.

2015 metais Briuselio pasipiktinimui V. Orbanas atsitvėrė nuo Serbijos ir Kroatijos spygliuotos vielos tvora, kad sustabdytų per sieną nevaldomai plūstančias minias žmonių. Jis tikino, kad tai ne karo pabėgėliai, o geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys ekonominiai migrantai.

Tvirtesnė priešprieša Briuseliui

V. Orbanas yra atviras euroskeptikas, pasisakantis prieš tolesnę Europos integraciją. Jis giria Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, o Kiniją ir Rusiją laiko puikiais pavyzdžiais priešinantis Vakarų liberalizmui. Prancūzijos antiimigracino Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen tviteryje pasveikino V. Orbaną iškovojus pergalę ir parašė, kad „Europos Sąjungos propaguojama masinė imigracija buvo atmesta dar kartą“. Prie jos prisidėjo ir Nyderlandų euroskeptikas Geertas Wildersas.

Tačiau V. Orbanas nenori, kad Vengrija pasitrauktų iš Europos Sąjungos, jis siekia pakeisti pačią šalį. Ir premjerui neblogai sekasi. V. Orbanas nėra vienišas atskalūnas, jo sąjungininkė – Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija su savo lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu priešakyje. Be to, Vengrijos ministras pirmininkas turi gerbėjų Čekijoje, Austrijoje, net tarp aukščiausių Vokietijos politikų. Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis taip pat pasveikino V. Orbaną. Kraštutinių dešiniųjų ir populistų partijoms pastaruoju metu laimėjus rinkimus kitur Europoje, pirmiausia Italijoje ir Austrijoje, V. Orbano antimigracinė ir antiliberali politika gali iš tiesų paveikti Europos Sąjungą.

Pagal „Freedom House“ reitingą Vengrija turi mažiausiai laisvės iš visų ES šalių, o „Transparency International“ reitinge pagal korupcijos lygį užimą antrą vietą po Bulgarijos.

V. Orbano gimtojo kaimo meras, buvęs stalius ir elektrikas, tapo vienu turtingiausių Vengrijos žmonių, kai šalį valdė buvęs klasės draugas. Didžiąją dalį turto jis susikrovė iš valstybinių užsakymų. V. Orbano žento kompanija taip pat nuolat laimi valstybinius konkursus ir gauna pelningas, ES finansuojamas sutartis. Šiemet su sukčiavimu kovojanti ES organizacija atskleidė rimtų pažeidimų ir interesų konfliktų, susijusių su šiomis sutartimis, kurių vertė siekia 40 mln. eurų. Tačiau tirti tuos pažeidimus gali tik Vengrijos prokuratūra, o ji, daugelio manymu, vykdo valdančiosios partijos valią.