Represijų banga Rusijoje gali peraugti į masinį reiškinį
Ru­si­jo­je ant tei­sia­mų­jų suo­lo ga­li bū­ti pa­so­din­tas bet ku­ris ak­ty­vis­tas, da­ly­vau­jan­tis net su val­džia su­de­rin­tuo­se mi­tin­guo­se ir pi­ke­tuo­se, prieš ką pa­si­sa­kan­tis, da­ly­vau­jan­tis vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos veik­lo­je. Tai jau pra­de­da­ma da­ry­ti. Žmo­gaus tei­sių gy­nė­jai tei­gia, kad Krem­liaus re­ži­mas ti­kri­na reak­ci­ją prieš ma­si­nį vi­suo­me­niš­kų ir ak­ty­vių pi­lie­čių per­se­kio­ji­mą.

Rusijoje „atgaivinti“ du baudžiamieji straipsniai, kurie prieš politinius ir visuomeninius aktyvistus naudojami kaip represinis mechanizmas. Vienas vadinasi „Pakartotiniai viešųjų renginių pažeidimai“, kitas – „Nepageidaujamos organizacijos veiklos įgyvendinimas“, rašoma svoboda.org.

Dabar pagal šiuos straipsnius Rusijoje bandomi nuteisti du žmonės – „Atviros Rusijos“ narę Anastasiją Ševčenko ir ekologijos aktyvistą Viačeslavą Jegorovą. Moteris kaltinama dalyvavimu nepageidaujamoje organizacijoje, vyras – pakartotiniu viešųjų renginių pažeidimu. Vienas tų straipsnių niekada nebuvo naudotas keliant baudžiamąją bylą, kitas ilgą laiką buvo pamirštas.

Žmogaus teisių gynėjo Levo Ponomariovo nuomone, politinės represijos Rusijoje jau seniai vyksta, tik anksčiau tai būdavo administracinės bylos, o dabar – baudžiamosios.

Tai buvo „miegantys“ baudžiamieji straipsniai

Vienas iš tų „miegančių“ straipsnių – „Nepageidaujamos organizacijos veiklos įgyvendinimo“– į Rusijos baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas 2015 metais, bet nė karto nenaudotas.

Kaip teigė „MBX media“ apžvalgininkė Zoja Svetova, A. Ševčenko siekia nuteisti už tai, kad ji užsiėmė įprasta politine veikla. Iš dalies ji dalyvaudavo renginyje Uljanovske, kuriame pasakojo apie visuomeninio tinklinio judėjimo „Atvira Rusija“ pagrindines kryptis. Kitas atvejis – dalyvavimas mitinge Rostove prie Dono su simbolika „Atsibodo“. Z. Svetovos nuomone, juridiniu požiūriu, visi kaltinimai nepagrįsti, nes A. Ševčenko nėra užsienietiškos organizacijos, paskelbtos „nepageidaujama“, narys.

„Nutarimas kelti baudžiamąją bylą sufabrikuotas, – įsitikinusi Z. Svetova. – Ji nedalyvavo šiame neegzistuojančiame judėjime. Ji priklauso Rusijos visuomeniniam sambūriui „Atvira Rusija“, kuris buvo sukurtas 2016 metais. O judėjimas, užregistruotas Didžiojoje Britanijoje, jau neegzistuoja, o Anastasija su juo neturėjo nieko bendro.“

Anastasija Ševčenko teisme Rostove prie Dono. / RFE/RL nuotrauka

Apžvalgininkės teigimu, dabar Rusijoje kiekvienas aktyvistas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal tą straipsnį, mat kiekvienas galima „prisiūti“ dalyvavimą neegzistuojančioje organizacijoje.

Už paskaitas bausmė – kaip ir už žmogžudystę

„Pats baudžiamasis persekiojimas yra visiškai nežmoniškas. Akivaizdu, kad Rusijos valdžia visai nesigėdi traukti atsakomybėn padorius piliečius, turinčius mažų vaikų, kai tokių žmonių iš esmės negalima areštuoti“, – teigė Z. Svetova.

Zoja Svetova. / RFE/RL nuotrauka

Apžvalgininkės žodžiais, pagal minėtą straipsnį A. Ševčenko gresia šešeri laisvės atėmimo metai. „Pas mus už žmogžudystę skiria šešerius metus kalėjimo, o ne už tai, kad žmogus skaito paskaitas apie žmonių rinkimų teises, – sakė ji. – Manau, sustabdyti tokį persekiojimą ir atšaukti tą straipsnį būtų galima, jei tuo susirūpintų visa visuomenė. Juk nukentėti gali bet kuris žmogus.“

Trys susibūrę žmonės – jau mitingas

Aktyvistą V. Jegorovą siekiama nuteisti pagal straipsnį, kuris buvo nenaudotas nuo 2005 metų. Formali priežastis kelti baudžiamąją bylą buvo jo sulaikymas prie Kolomno teismo, kuriame buvo teisiamas opozicijos politikas Dmitrijus Gudkovas. Iki tol V. Jegorovas dalyvavo su mitinguose, kurie buvo suderinti su valdžia. Jis buvo apkaltintas neva surengė mitingą prie teismo.

„Dabar, jei susirenka daugiau kaip trys žmonės, – jau mitingas, – teigė žmogaus teisių gynėja ir judėjimą „Už tinkamą mediciną“ aktyvistė Alla Frolova. – O jei socialiniuose tinkluose pasidalini kieno nors įrašu – tampi mitingo organizatoriumi. Jegoras pasidalijo Dmitrijaus įrašu.“

O vasario 1 dieną net buvo surengtos kratos pagal 14 adresų. Ten gyvena žmonės, kurie dalyvavo tuose su valdžia suderintuose mitinguose. Dabar jie priversti kasdien važinėti į apklausas Maskvoje.

Baudžiamojo kodekso straipsniai – politiniai

„Matyt, tai bus mūsų testas, – sakė A. Frolova. – Dabar yra du grynai politiniai straipsniai. Jeigu, neduok Dieve, esu kokios nors taikios organizacijos narys, tau gali pritaikyti vieną iš tų straipsnių. Jei dar nepriklausai jokiai organizacijai – kita. Jei dabar jiems tai pavyks padaryti, prieš kiekvieną iš mūsų gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.“

Teisių gynėjo Levo Ponomariovo nuomone, politinės represijos Rusijoje jau seniai vyksta, tik anksčiau tai būdavo administracinės bylos, o dabar – baudžiamosios.

Levas Ponomariovas. / RFE/RL nuotrauka

„Kai buvo rengiamos Aleksejaus Navalno akcijos, Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo sulaikyta apie tūkstantis žmonių, – priminė jis. – Praktiškai visi sulaikymai buvo neteisėti. Jie prieštarauja Konstitucijai, nes žmonės buvo taikūs ir neginkluoti. Prieš juos sufabrikavo administracines bylas. Tai visiškai nepriekaištingai dirbanti politinių administracinių represijų mašina, o visuomenė į tai reagavo kažkaip nelabai aktyviai. Tai jie parengė masines baudžiamąsias represijas. Dabar mes esame prie jų starto.“

Praktiškai represijos jau prasidėjo

Žmogaus teisių gynėjo Valerijaus Borščevo požiūriu, tos represijos daug masiškesnes ir taikomos ne tik aktyvistams. Tarkime, neseniai Orlo miesto teismas Jehovos liudytoją iš Danijos Dennisą Kirstenseną nuteisė šešeriems metams kolonijos, pripažinęs jį kaltu dėl ekstremizmo. Buvo sulaikytas anarchistas Azatas Miftachovas, jis kaltinamas dėl sprogstamųjų medžiagų gamybos. V. Borščevas buvo susitikęs su A. Miftachovu ir ant jo kūno matė kankinimų žymes.

„Tarkime, Jehovos liudytojai kaltinami tuo, kad jie ruošėsi nuversti Rusijos konstitucinę sistemą. Net prezidentas tai pavadino visiška nesąmone. Tačiau tą nesąmonė įgauna realią jėgą. Manau, kad jėgos struktūros gavo leidimą daryti, ką tik nori ir rengiasi rimtai represijų kompanijai. Jie stengiasi apčiuopti tam tikrą poziciją, kad galėtų tą kampaniją surengti. Praktiški ji jau prasidėjo“, – teigė V. Borščevas.

Ateis atsakomybės už nusikalstamus įstatymus laikas

Žurnalistas ir medijos analitikas Igoris Jakovenka mano, kad be tos veiklos, kuria dabar užsiima žmogaus teisių gynėjai, yra dar viena labai svarbi kryptis. Ta kryptis – parodyti tiems, kurie priima ir realizuoja nusikalstamus įstatymus, kad tai yra jų asmeninė atsakomybė ir už tai teks atsakyti.

„Žmonės, užsiimantys šiais neteisėtais dalykais, turi daug šansų pergyventi dabartinį režimą. Tada ateis atsakomybės laikas, – įsitikinęs I. Jakovenka. – Atskiras kovos laukas yra aiškinti tyrėjams ir teisėjams apie jų asmeninę atsakomybę. Aš dalyvauju rengiant didelę tarptautinę konferenciją, kuri vėliau galbūt peraugs į tarptautinį visuomenės tribunolą. Ji organizuojama Hagoje. Ten bus minimos pavardės žmonių, kurie ateityje turės prisiimti atsakomybę, taip pat ir juridinę.“