Reparacijų klausimas: Lenkija ir Graikija vienija jėgas prieš Vokietiją
Vo­kie­ti­ja il­gus de­šimt­me­čius su­si­du­ria su re­pa­ra­ci­jų už pra­ei­ties nu­si­kal­ti­mus rei­ka­la­vi­mais, ta­čiau tvir­ti­na, kad šis klau­si­mas jau se­niai iš­spręs­tas. Su tuo griež­tai ne­su­tin­ka nuo na­cių nu­si­kal­ti­mų nu­ken­tė­ju­sios Grai­ki­ja ir Len­ki­ja, ku­rios šiuo me­tu skai­čiuo­ja pa­tir­tą ža­lą.

1941 metais nacių pajėgos okupavo Graikiją. Pagal oficialus duomenis, per šią okupaciją buvo nužudyti 300 tūkst. žmonių. Graikija buvo išnaudojama ekonomiškai, o besitraukiantys vokiečiai šalies infrastruktūrą pavertė griuvėsiais. Naciai taip pat privertė Graikijos banką suteikti jiems „paskolą“, kuri šiomis dienomis prilygtų maždaug 10 mlrd. eurų, kad padengtų „okupacijos sąnaudas“. Šios skolos Vokietija niekada negrąžino, o jos vyriausybės viena po kitos tvirtino, kad išmokų ir reparacijų istorijoje jau seniai padėtas taškas.

Tačiau šią savaitę Graikijoje apsilankius Vokietijos prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui ir atsiprašius už nacių nusikaltimus, ši tema ir vėl buvo atgaivinta.

Ieško tinkamo laiko

Kaip rašo „Deutsche Welle“ (DW), atmesdama prašymus dėl reparacijų Vokietijos vyriausybė paprastai nurodo į du praeities susitarimus. 1960 metais Vokietija pasiekė susitarimą su keliomis Europos valstybėmis, pagal kurį Atėnams buvo išmokėta 115 mln. markių (dabar tai prilygtų 59 mln. eurų). O štai 1990 metų „Du plius keturi sutartyje“, pasirašytoje tarp abiejų Vokietijų ir keturių Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos ir JAV – teigiama, kad daugiau jokios reparacijos dėl karo nebus mokamos.

Trečiadienį Vokietijos prezidentui ruošiantis vizitui į Graikiją, vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas DW teigė, kad išmokų klausimas jau yra išspręstas „politiškai ir teisiškai“ ir kad „Graikijos vyriausybė nepateikė jokio oficialaus prašymo šiuo klausimu“. Vis dėlto tokios pretenzijos keliamos jau ne vienus metus ir ypač garsiai apie tai prabilta per patį Graikijos ekonomikos krizės įkarštį 2015 metais, kai į valdžią atėjo kairiųjų pažiūrų Alexio Tsipro vyriausybė.

Be to, oficialus prašymas gali būti pateiktas jau visai netrukus. Rugsėjo mėnesį Atėnuose įvyko Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso susitikimas su kolega Nikosu Kotziasu, po kurio Graikijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad „sprendžiant šį istorinį klausimą svarbu pasirinkti tinkamą akimirką, tinkamą priėjimą ir tinkamą laiką“. Tokia akimirka gali būti jau šių metų gruodį, kai Graikijos parlamento pirmininkas Nikos Voutsis pristatys reparacijų komiteto ataskaitą. DW duomenimis, komitetas apskaičiavo, jog Vokietija Graikijai skolinga 300 mlrd. eurų.

Bijo precedentų

Konstitucinės teisės ekspertas profesorius Ulrichas Battisas DW priminė, kad graikai „jau ne sykį kreipėsi į nacionalinius ir tarptautinius teismus su reikalavimais, bet kol kas nesėkmingai“. Nepaisant to, jo teigimu, tai nereiškia, kad ši nesėkmė juos lydės ir ateityje.

1953 metais buvo pasirašytas Londono skolų susitarimas, kuriame nustatyta, kad galutinis sprendimas dėl karo skolų bus priimtas pasirašius taikos sutartį. Kaip aiškina U. Battisas, po abiejų Vokietijų susivienijimo šalies vadovai „specialiai nusprendė nepasirašyti taikos sutarties“, tokiu dokumentu iš esmės laikydami „Du plius keturi sutartį“. Tačiau ši nebuvo vadinama taikos sutartimi. U. Battiso nuomone, Vokietija naudojasi šiuo faktu, tvirtindama, kad ji iš esmės niekada nepasirašė taikos sutarties ir dėl to niekam nėra skolinga karo reparacijų. Graikijos premjeras A. Tsipras anksčiau tokį teiginį yra atmetęs kaip „teisinį triuką“.

Tikėtina, kad Vokietijos vyriausybė ne tiek nerimauja dėl galimybės sumokėti karo reparacijas Graikijai, kiek dėl teisinio precedento sukūrimo. Jei ji nusileistų Graikijai, tai atvertų kelią karo laikų priešams, okupuotoms valstybėms ir buvusioms kolonijoms reikalauti žalos atlyginimo.

Graikai gręžiasi į lenkus?

Graikai nėra vieninteliai, kurie Vokietijai nori išrašyti sąskaitą už nacių okupaciją. Pretenzijų šiuo klausimu turi ir lenkai. Kaip rašo DW, graikų ir lenkų reparacijų komitetai bendradarbiauja. Tai patvirtino Graikijos reparacijų komiteto pirmininkas Triantafyllos Mitafides ir Lenkijos kolega, valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos atstovas parlamente Arkadiuszas Mularczykas. Šis DW pareiškė, kad Graikijos ataskaita labai įžvalgi, tačiau pabrėžė, kad Lenkija pateiks daug išsamesnį dokumentą.

Vokietijos vyriausybė ne tiek nerimauja dėl galimybės sumokėti karo reparacijas Graikijai, kiek dėl teisinio precedento sukūrimo.

Per vizitą Atėnuose Lenkijos reparacijų komisijos nariai taip pat susitiko ir su graikų teisininkais, kurie atstovavo 1944 metų Distomo žudynių aukų giminaičiams. Tų metų birželį SS kariai išžudė kelis šimtus kaimo gyventojų (kai kuriais šaltiniais, net iki kelių tūkstančių). Tarp jų buvo daug senyvo amžiaus žmonių, moterų ir vaikų. Vėliau naciai sudegino ir jų namus. 1997 metais Graikijos teismas nutarė, kad Vokietija privalo sumokėti 40 mln. eurų aukų artimiesiems, tačiau Berlynas atsisakė patenkinti šį reikalavimą. Graikai tuomet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, bet jų ieškinys buvo atmestas. „Lenkijoje buvo tūkstančiai tokių kaimų“, – po susitikimo teigė A. Mularczykas.

Planuojamos spaudimo kampanijos

Lenkijos sąskaita Vokietijai žada būti daug didesnė nei Graikijos. Šalies parlamento reparacijų komitetas apskaičiavo, kad ši suma gali siekti 740 mlrd. eurų. Galutinę ataskaitą A. Mularczykas pateiks kitų metų pradžioje. Tik tada paaiškės, ar Lenkija planuoja oficialiai pateikti reikalavimą dėl reparacijų.

Atėnai ir Varšuva tikisi, kad didėjant spaudimui Vokietija bus linkusi eiti į kompromisą. „Manome, kad Berlynas norės su kiekviena šalimi pasiekti susitarimus atskirai, – DW teigė A. Mularczykas, tačiau pridūrė: – Jei mes strigsime, mūsų bendradarbiavimą galime paversti ir tarptautiniu.“

Graikų ir lenkų suartėjimas iš pažiūros yra gana keistas, turint omenyje skirtingas šių valstybių vyriausybių pažiūras. Tačiau reparacijų reikalavimas šioms abiem politinėms jėgoms gali praversti besirengiant kitais metais vyksiantiems parlamento rinkimams. Lenkijoje darytos apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų palaikytų vadovų spaudimą Vokietijai sumokėti reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą.