Recepo Tayyipo Erdogano triumfas ir išplėstos galios
Il­gai Tur­ki­ją val­dan­tis jos ly­de­ris Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas lai­mė­jo nau­ją pen­ke­rių me­tų pre­zi­den­to ka­den­ci­ją jau per pir­mą­jį bal­sa­vi­mo ra­tą: už jį bal­sa­vo 53 proc. rin­kė­jų, o už jo ar­ti­miau­sią var­žo­vą Mu­har­re­mą In­ce – 31 pro­cen­tas. Opo­zi­ci­ja ža­da tęs­ti sa­vo de­mo­kra­ti­nę ko­vą, kad ir koks re­zul­ta­tas, nors anks­čiau ne kar­tą reiš­kė abe­jo­nių dėl rin­ki­mų są­ži­nin­gu­mo.

Rinkimų kova buvo viena atkakliausių per daugelį metų, tačiau R. T. Erdoganas, kuriam vadovaujant Turkija išgyveno ekonominį pakilimą, išlaikė rinkėjų paramą, investavęs į sveikatos apsaugą, švietimą bei infrastruktūrą. Drauge 64 metų lyderis labai suskaldė visuomenę bei ėmėsi triuškinti oponentus, apie 160 tūkst. žmonių sukišo į kalėjimus. Sakydamas triumfo kalbą iš savo partijos būstinės balkono Ankaroje jis pareiškė, kad „šių rinkimų laimėtojas yra kiekvienas iš mano 81 mln. piliečių“.

Prezidento rinkimuose varžėsi dar 4 kandidatai.

Naujoji Turkijos Konstitucija suteikia naujų galių prezidentui. Pernai per referendumą Konstitucijos pakeitimams vargais negalais pritarta 51 proc. rinkėjų balsų, pataisos įsigalioja po šių rinkimų. Dabar prezidentas gali tiesiogiai skirti aukščiausius pareigūnus, įskaitant ministrus ir viceprezidentus, kištis į šalies teisinę sistemą, skelbti nepaprastąją padėtį, nebebus ir šalies ministro pirmininko. Kritikai sako, kad į vieno žmogaus rankas sutelkta pernelyg daug valdžios, naujoji sistema stokoja pusiausvyros ir atskaitingumo, kaip yra tokiose prezidentinėse valstybėse kaip Prancūzija ar JAV. Tačiau R. T. Erdoganas aiškina, kad nauji įgaliojimai leis jam įveikti Turkijos ekonomines bėdas, kurių tvenkiasi vis daugiau, ir sumušti kurdų maištininkus šalies pietryčiuose. Savo pergalės kalboje jis sakė, kad Turkija veiks daug griežčiau prieš teroristines grupuotes ir toliau „vaduos Sirijos žemes“, kad pabėgėliai galėtų grįžti į savo namus.

R. T. Erdoganas 11 metų buvo ministras pirmininkas, iki 2014-ųjų, kai tapo prezidentu. Pagal naująją Konstituciją jis gali pretenduoti į trečiąją kadenciją, kai 2020 metais baigsis antroji, o tai reiškia, kad jis galbūt valdys Turkiją iki 2028-ųjų.

Sekmadienį turkai rinko ne tik prezidentą, bet ir parlamentą. Jame vietų skaičius padidintas iki 600. 293 vietas gavo R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vadovaujamas aljansas. Pati AKP laimėjo 42 proc. balsų, o jos partnerė dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija – 11 proc. ir turės 50 vietų.

Opozicinė sekuliari Respublikonų liaudies partija (CHP) gavo tik 23 proc. balsų (146 vietas), nors jos atstovui M. Ince nestigo populiarumo varžantis dėl prezidento posto. Dar 10 proc. balsų (44 vietas) laimėjo šios partijos sąjungininkė nacionalistinė „Iyi“ („Gerai“).

Didžiulę pergalę šventė kurdų rinkėjai: prokurdiška Demokratinė liaudies partija peržengė 10 proc. slenkstį, reikalingą patekti į parlamentą. Gavusi 67 vietas ji sudarys antrą pagal didumą opozicinę frakciją. Šiems rezultatams paaiškėjus fejerverkai nušvietė kurdų daugumos miestą Dijarbakyrą. Kurdiškos partijos sėkmė juo labiau įstabi, kad jos kandidatas į prezidentus Selahattinas Demirtas įkištas į sustiprinto saugumo kalėjimą. Kaltinimus terorizmu jis atkakliai neigia. Rinkimų kampaniją jis organizavo iš kalėjimo kameros, kurioje kalinamas nuo 2016 metų nesėkmingo perversmo.

Po rinkimų ir vėl pusė Turkijos jaučiasi nenugalima, o kita pusė – prislėgta.

Oficialiais duomenimis, rinkėjai buvo aktyvūs – balsuoti atėjo 88 proc. jų. Tačiau žiniasklaida Turkijoje nėra laisva ir nesuteikia tribūnos visoms šalims. R. T. Erdoganui valdant Turkija tapo didžiausiu pasaulyje žurnalistų kalėjimu. R. T. Erdoganas jau perspėjo varžovus, jog neleis „mesti šešėlio rezultatams, siekiant paslėpti savo pačių nesėkmę“.

R. T. Erdogano kritikai kaltina jį paminant pilietines laisves ir stumiant Turkiją į autoritarizmą. Po nepavykusio perversmo 2016 metų liepą Turkijoje įvesta nepaprastoji padėtis, iš darbų atleisti 107 tūkst. valstybės tarnautojų bei kareivių, kalėjimuose teismo laukia daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.

CHP kandidato M. Ince's kampanija padėjo prislėgtai Turkijos opozicijai atsigauti, bet galiausiai jam neužteko balsų padaryti galą R. T. Erdogano dominavimui. Taigi po rinkimų ir vėl pusė Turkijos jaučiasi nenugalima, o kita pusė – prislėgta.