Recepas Tayyipas Erdoganas taiso santykius su Vokietija
Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas par­eiš­kė no­rįs pa­tai­sy­ti pa­šli­ju­sius ry­šius su ke­lio­mis Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis ir sa­kė, kad jo ša­lis „pri­vers­ta ma­žin­ti prieš­ų ir di­din­ti drau­gų skai­čių“.

Ketvirtadienį dienraščio „Hurriyet“ paskelbtame interviu R. T. Erdoganas teigė, kad Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos lyderiai yra jo „seni draugai“. Pastarojo meto santykius su jais prezidentas apibūdino kaip „gana gerus“ ir pažymėjo, jog šios šalys, kaip ir Ankara, nepritaria kontroversiškam JAV sprendimui pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

„Mums nekyla jokių rūpesčių dėl Vokietijos, Nyderlandų arba Belgijos, – R. T. Erdoganas sakė žurnalistams grįždamas po kelionės Afrikoje. – Priešingai, (šių šalių) valdantieji yra mano seni draugai. Jie mane laikė neteisiu, bet tai kitas reikalas.“

Ankaros ryšiai su kai kuriomis Europos šalimis smarkiai pašlijo, kai Turkijos vyriausybės ministrams jose nebuvo leista rengti politinių mitingų, siekant pritraukti užsienyje gyvenančių turkų balsų per anksčiau šiais metais vykusį referendumą dėl R. T. Erdogano galių išplėtimo.

Tąsyk R. T. Erdoganas savo sąjungininkams Europoje pažėrė virtinę įžeidimų ir kaltino žemyno pareigūnus rasizmu, prieglobsčio teroristams suteikimu bei elgesiu, panašiu į „nacių“.

Europos valstybės taip pat negalėjo kritikos dėl Turkijoje blogėjančios žmogaus teisių ir demokratijos institucijų padėties, ypač po pernai liepą nesėkmingai mėginto surengti karinio perversmo. Po jo R. T. Erdogano vyriausybė ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su oponentais: buvo suimta apie 50 tūkst. žmonių, daugiau kaip 110 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų buvo atleisti. Po sužlugdyto pučo paskelbta nepaprastoji padėtis leidžia R. T. Erdoganui valdyti prezidentiniais įsakais, neretai – aplenkiant parlamentą.

Vykdant šias represijas keli vokiečiai ir turkų kilmės Vokietijos piliečiai, įskaitant vieną iškilų žurnalistą, buvo apkaltinti su terorizmu susijusiais nusikaltimais ir pasiųsti į kalėjimą. Tai dar labiau pakenkė ryšiams su Berlynu.

Perversmo organizavimu Turkija kaltina JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjus, nors šis dvasininkas tvirtina esąs niekuo dėtas.

R. T. Erdoganas taip pat išreiškė viltį, kad ateinančiais metais galės aplankyti Prancūziją ir Vatikaną.