Prorusiškų separatistų likimai: po skrydžio į valdžios aukštumas – mirtis
2014 me­tais Ru­si­jos re­mia­mi se­pa­ra­tis­tai užg­ro­bė val­džią Ukrai­nos Kry­mo pu­sia­sa­ly­je, taip pat Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se. Taip ki­lo konf­lik­tas, nu­si­ne­šęs per 13 000 gy­vy­bių, dar 30 000 žmo­nių bu­vo su­žeis­ti, o dau­giau nei mi­li­jo­nas tu­rė­jo pa­lik­ti na­mus. „Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jas“ pa­si­do­mė­jo kas nu­ti­ko bu­vu­siems se­pa­ra­tis­tų ved­liams pra­ėjus pen­ke­riems me­tams nuo konf­lik­to pra­džios.

Igoris Girkinas-Strelkovas

Rusų kilmės Igoris Girkinas Strelkovas galbūt ne visai atitiko „monstro ir žudiko“ (taip jį yra pavadinęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas) įvaizdį. Tačiau jo ultranacionalistinės pažiūros, sąsajos su Rusijos slaptosiomis tarnybomis Girkinui Strelkovui (rus. Šauliui) padėjo palikti išties didelį kruviną pėdsaką Ukrainos konflikto istorijoje. Anksčiau jis dalyvavo karuose Padniestrėje, Čečėnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Pirmasis Donecko separatistų vadas buvo siejamas su tardymais, pagrobimais, kankinimais ir žmogžudystėmis, vykdytais regione. 2016 metais jis prisipažino įvykdęs 4 žmogžudystes Slovjanske. Girkinas gyrėsi suvaidinęs pagrindinį vaidmenį kurstant separatizmą Ukrainos rytuose, tokiu būdu jis siekė įkurti naują šalį – Novorosiją, plytinčią per visą Ukrainą ir net Baltarusiją.

Vėliau Kremliaus kritiku tapęs Girkinas viename interviu pasmerkė Maskvos teiginius apie demokratišką sukilimą Krymo teritorijoje, sakydamas, jog deputatai buvo priversti balsuoti referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.

2016 metais Girkinas įkūrė „Rusijos Nacionalinį Judėjimą“, tačiau dingo iš žiniasklaidos radarų. Neseniai jis buvo pastebėtas važiuojantis metro Maskvoje. Taip pat pranešta, kad jis susiruošė parduoti gautą auksinį medalį „už Krymą“, kuriame pavaizduotas Vladimiro Putino atvaizdas.

Arsenijus Pavlovas, dar žinomas Motorolos slapyvardžiu

Nešlovingojo „Spartos“ bataliono vadas Arsenijus Pavlovas kadaise gyrėsi asmeniškai nužudęs 15 ukrainiečių karo belaisvių. Vėliau, duodamas interviu „Laisvosios Europos radijo“ naujienų portalui, savo žodžius atsiėmė.

Sklido kalbos, kad Motorola, kadaise dirbęs automobilių plovykloje, išsiųstas į Donecką po to, kai buvo pričiuptas važinėjantis vogtu automobiliu Rostove (Rusijoje), tačiau šie gandai niekada nebuvo patvirtinti.

2014 metais Pavlovas prisijungė prie Girkino vadovaujamų prorusiškų separatistų Slovjanske. 2014 metų rugpjūtį jis dalyvavo mūšiuose prieš Ukrainos pajėgas Ilovaiske ir 2015 vasarį – Debalceve. Vakarų žvalgybų bei žiniasklaidos duomenimis, šiuose mūšiuose dalyvavo ir reguliariosios Rusijos pajėgos.

Pavlovas nužudytas 2016 metų vasario 16 dieną, sprogus jo namo lifte padėtai bombai. Separatistai žadėjo atkeršyti, tuo tarpu ukrainiečiai sakė, kad jis gavo ko nusipelnė.

Aleksandras Borodajus

Save vadinantis politologu ir „konfliktologu“, įtariamas ryšiais su Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FSB) Borodajus tapo pirmuoju Donecko separatistų lyderiu.

Prieš atvykdamas į Donecką Borodajus dirbo Sergejaus Aksionovo – aukšto rango Rusijos pareigūno Kryme patarėju. Rusijoje jis taip pat patarinėjo oligarchui Konstantinui Malofjevui. Pranešama, kad K. Malofjevas padėjo finansuoti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

Dešimtajame dešimtmetyje Borodajus priklausė Rusijos ultranacionalistų grupei, kuri buvo siejama su kraštutinių dešinių pažiūrų laikraščiu „Zavtra“. Leidinys skleidė slavų tautos vienybės bei „Didžiosios Rusijos“ idėjas. Borodajus bičiuliavosi su Girkinu, su kuriuo susipažino Padniestrėje.

2014 m. rugpjūtį Borodajus atsistatydino iš Donecko premjero pareigų, prokremliškoms jėgoms siekiant separatistams suteikti daugiau „vietinio atspalvio“.

Po metų jis patogiai įsikūrė Maskvoje, kur bando atgaivinti savo konsultacijų verslą. Jis yra įtrauktas į ES juoduosius sąrašus ir jam gresia kriminaliniai kaltinimai dėl separatistų numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo (per tragediją žuvo 298 žmonės). Kartais jis dar pasirodo rusiškose politizuotose pokalbių laidose.

Natalija Poklonskaja

Prokurorė iš Kijevo padarė svaiginančią karjerą tapusi vyriausiąja Rusijos aneksuoto Krymo prokurore. Ji atvyko į Krymą netrukus po to, kai Maidano protestų metu buvo nuverstas tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Poklonskaja griežtai kritikavo Maidaną, vadindama valdžios pasikeitimą Kijeve „antikonstituciniu perversmu“.

Pirmoji Poklonskojos spaudos konferencija tapo virusine Japonijoje, o jos išvaizda įkvėpė daugelį japonų sukurti multiplikacinių filmukų personažus.

Kaip bebūtų, jos fotogeniška išvaizda nepadėjo jai išvengti patekimo į ES juodąjį sąrašą.

2016 metais Poklonskaja buvo išrinkta į Rusijos Dūmą ir paliko Krymo prokurorės postą. Ji tapo Rusijos konservatyvių nacionalistų veidu kovoje prieš kino filmą „Matilda“ – istoriją apie nesantuokinius Nikolajaus II ryšius su balerina Matilda Kšesinskaja.

2018 metų liepą ji vienintelė iš valdančiosios „Vieningos Rusijos“ partijos atstovų balsavo prieš V. Putino stumiamą pensinio amžiaus padidinimo projektą.

Dabar jos žvaigždė Rusijoje gerokai priblėso.

Pavelas Gubarevas

2014 metų kovą separatistai užėmė regioninės administracijos pastatą Donecke ir paskelbė Gubarevą srities „liaudies gubernatoriumi“. Tų pačių metų kovą Gubarevą suėmė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai. Vėliau jį išmainė į Maskvoje kalinčius Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) agentus.

Prieš prisijungdamas prie separatistų gretų Gubarevas darbavosi Seneliu šalčiu.

2016 metais Gubarevas paskirtas separatistų valdomo Donecko meru, tačiau posto užimti jam nebuvo leista.

Po buvusio separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos mirties Gubarevas bandė sugrįžti į separatistų valdžią. Bandymas dalyvauti rinkimuose nepavyko – Gubarevo surinkti palaikymo parašai buvo pripažinti negaliojančiais ir atmesti.

Valerijus Boltovas

Panašiai kaip Gubarevas, Boltovas apsiskelbė „liaudies gubernatoriumi“ taip pat separatistų valdomame Luhansko regione. Devinto dešimtmečio pabaigoje jis tarnavo sovietų armijoje ir dalyvavo Kalnų Karabacho konflikte.

Kelios dienos po separatistų organizuoto, tačiau tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo nepriklausomybės referendumo, į Bolotovo gyvybę buvo pasikėsinta. Tąkart jis išgyveno.

2017 sausį sėkmė nuo jo nusisuko – susirgęs jis mirė ligoninėje Maskvoje.

Nors buvo skelbiama, kad Bolotovas mirė nuo širdies smūgio, jo žmona Rusijos žiniasklaidai pasakojo įtarianti, kad jį nunuodijo. Jelena Bolotova pasakojo, kad vyras pasijuto blogai grįžęs po „verslo susitikimo“ su dviem vyrais vienoje iš Maskvos kavinių.

„Visą vakarą jis kartojo: kodėl aš gėriau tą kavą?“, – sakė J.Bolotova.

Aleksandras Zacharčenka

Zacharčenka – buvęs anglių kasyklos elektrikas, gimęs Donecke 1976 metais, vadovavo DLR (Donecko Liaudies Respublikai) nuo 2014 metų lapkričio 4 dienos, kai buvo prisaikdintas, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu.

Vienu metu Zacharčenka paskelbė planus sukurti naują Malorosijos (Mažosios Rusijos) valstybę, kuri apimtų visą Ukrainą su sostine Donecku, bet prieš metus šį savo planą atšaukė, nesulaukęs Kremliaus pritarimo.

Jis mėgo rodytis viešumoje vilkėdamas chaki spalvos kariškais drabužiais, pardavė verslą, kad galėtų finansuoti separatizmą, dalyvavo šturmuojant Donecko regiono administracijos pastatą.

2018 m. rugpjūčio 31 d. žuvo patyręs mirtinų sužalojimų po sprogimo, įvykusio Donecko kavinėje „Separ“, kurioje tuo metu A. Zacharčenka buvo su DLR „finansų ministru“ Aleksandru Timofejevu ir nežinoma mergina.

A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.