Priremtas prie sienos Emmanuelis Macronas pasidavė
Po ke­tu­rias sa­vai­tes tru­ku­sių smur­ti­nių pro­tes­tų prieš di­di­na­mas de­ga­lų kai­nas, pa­blo­gė­ju­sį gy­ve­ni­mą ir ki­tas ne­gan­das Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas pa­ža­dė­jo pa­kel­ti mi­ni­ma­lią al­gą ir pa­da­ry­ti mo­kes­čių nuo­lai­dų, bet pro­tes­tuo­to­jai ne­ke­ti­na liau­tis. Pa­da­ry­ta ža­la ir bū­si­mos prie­mo­nės at­sieis Pra­ncū­zi­jai mi­li­jar­dus eu­rų.

Kreipdamasis į tautą per televiziją E. Macronas pasmerkė smurtą, bet pripažino, jog protestuotojų pyktis buvo didžiulis ir daugeliu atžvilgių teisėtas.

Jis sakė, kad nuo 2019 metų minimali alga didinama 100 eurų per mėnesį. Suplanuotas mokesčių didinimas mažas pensijas gaunantiems pensininkams (mažiau nei 2 tūkst. eurų) atšaukiamas, viršvalandžiai nebus apmokestinami mokesčiais ir darbdaviai bus skatinami metų gale sumokėti neapmokestinamas premijas darbuotojams. Tačiau prezidentas neketina sugrąžinti ankstesnės socialistų vyriausybės įvestų ir paskui jo panaikintų drakoniškų mokesčių turtuoliams, nes yra įsitikinęs, jog „tai mus susilpnins, o mums reikia kurti darbo vietas“.

Minimalaus atlyginimo kėlimas 7 proc. guls labiau ant vyriausybės, o ne ant darbdavių pečių, tad ši priemonė atsieis Prancūzijai nuo 8 mlrd. iki 10 mlrd. eurų. Vyriausybė ieško būdų, kaip visa tai finansuoti.

Nusileido arčiau žmonių

Turint galvoje šias nuolaidas galima sakyti, kad vadinamųjų geltonųjų liemenių judėjimas pasirodė esąs vienas sėkmingiausių šiais laikais. Per keturias savaites nuo pirmųjų feisbuke paskelbtų vaizdo įrašų šiam judėjimui pavyko priversti Prancūzijos valdžią visiškai pakeisti savo socialinę ir ekonominę politiką. Ir tai padaryta neturint nei lyderio, nei konkretaus ir oficialaus reikalavimų sąrašo.

Visą tą laiką E. Macronas laikėsi nuošaly, kol galiausiai turėjo pripažinti, jog daug žmonių yra nepatenkinti gyvenimu ir jaučiasi neišklausyti. Jis sakė, kad per pastaruosius 40 metų daugelyje Prancūzijos kaimų ir bendruomenių viešosios paslaugos ir gyvenimo sąlygos ėjo blogyn, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. E. Macronas prisiėmė atsakomybę ir sau sakydamas, jog galėjo sudaryti įspūdį, kad jam rūpi kiti dalykai, kiti prioritetai. „Žinau, jog kai kuriuos jūsų įžeidė mano žodžiai“, – pridūrė prezidentas, buvęs bankininkas, nuolat kritikuojamas, kad yra atitrūkęs nuo paprastų žmonių. Sakydamas per televiziją kalbą, kurios klausėsi ir daug „geltonųjų liemenių“, jis siekė pakeisti šį įspūdį, žadėjo susitikti su visų Prancūzijos regionų merais ir pradėti „precedento neturinčius debatus“.

Specialus kreipimasis į tautą iš Eliziejaus rūmų buvo pirmoji Emmanuelio Macrono vieša kalba apie pratrūkusius smurtinius protestus.

Prisiminė jis ir imigrantus bei kitus iššūkius, tokius kaip klimato kaita. Beje, akcizu apmokestinti tarp prancūzų vairuotojų populiarius dyzelinius degalus E. Macronas ketino kaip tik tam, kad būtų finansuojamos investicijos į atsinaujinančią energiją.

Pasiūlymų nevertina

Kai kurie protestuotojai nevertina E. Macrono pasiūlymų – vadina juos pusiau priemonėmis ir sako, kad „E. Macronas turi duoti daug daugiau“. Politiniai oponentai irgi žeria kritiką. Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas tikisi dar daugiau protestų, dešiniųjų politikas Ericas Woerthas apibūdino E. Macrono žingsnius kaip trumpalaikį sprendimą, o kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sakė, kad E. Macronas pripažino tik kai kurias savo klaidas, bet ne visas.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas pasirodė esąs vienas sėkmingiausių – per keturias savaites jam pavyko priversti Prancūzijos valdžią visiškai pakeisti socialinę ir ekonominę šalies politiką.

J.-L. Melenchono teigimu, valstybės vadovas neskiria dėmesio nepasiturintiems piliečiams, tarp jų bedarbiams, ne visą dieną dirbantiems žmonėms ir studentams. Politikas įsitikinęs, kad Prancūziją apėmę „geltonųjų liemenių“ protestai turi būti tęsiami. Jis prognozavo, kad šeštadienį įvyks naujų demonstracijų. „Pilietinė revoliucija bus didi“, – pažadėjo J.-L. Melenchonas.

Socialistų frakcijos parlamento žemuosiuose rūmuose lyderė Valerie Rabault pavadino prezidento kreipimąsi „pavėlavusiu atsakymu, optine apgaule“. „Kaip jis ruošiasi finansuoti minimalaus atlyginimo didinimą? Keldamas mokesčius? Karpydamas valstybines paslaugas? Labai didelis neaiškumas“, – sakė parlamentarė.

Smūgis verslui, tarptautinei reputacijai

Per protestų savaites Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1700 žmonių. Demonstrantai susirėmė su riaušių policija, Paryžiuje ir kituose miestuose padeginėjo automobilius, degino barikadas ir daužė langus. Vykstant šiems neramumams sostinėje ne kartą buvo prasiveržęs plėšikavimas ir riaušės, daugiausia siejamos su ultrakairiaisiais ir ultradešiniaisiais agitatoriais. Įnirtingi protestai vyko Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.

Per protestuotojų niokojimus padaryta žala viršija milijardą eurų.Sipa/Scanpix nuotrauka

Protestams peraugus į gatvių karą, dėl jo patirti nuostoliai jau siekia mažiausiai 1,1 mlrd. eurų. Didžiulę žalą patyrė prekybininkai, sostinėje buvo uždaryti žymiausi turistiniai objektai, tokie kaip Eifelio bokštas ir garsūs muziejai. Paryžiaus merė Anne Hidalgo prašė „geltonųjų liemenių“ baigti riaušes. Per pastarąsias keturias savaites savaitgaliais jos tapo chaotišku ritualu šalies sostinėje, kur 20 proc. ekonomikos susiję su turizmu. Viešbučių rezervacijų sumažėjo ketvirtadaliu, restoranų, priklausomai nuo jų vietos, pajamos krito nuo 20 iki 50 procentų.

Prancūzijos finansų ministras pažadėjo, kad vyriausybė padės padengti „geltonųjų liemenių“ padarytą žalą verslui. Protestuotojų niokojimus Bruno Le Maire'as vadino „katastrofa mūsų ekonomikai“. Mat tai buvo ypač palankus metas prekybai, artėjant Kalėdų šventėms. „Žalos atlyginimo sąskaitas turės padengti valstybė, solidarumas, draudėjai“, – sakė ministras.

Praėjusį savaitgalį sostinėje padaryta dar daugiau žalos negu per ankstesnį savaitgalį vykusias demonstracijas. Keliuose Paryžiaus rajonuose išdaužyta daugybė langų ir vitrinų, sudeginta automobilių. Į sostinės gatves buvo išėję apie 10 tūkst. protestuotojų ir pasiųsta apie 8 tūkst. policininkų. Saugumo pajėgos surengė didelę operaciją, kad neramumai būtų kuo mažesni, ir sulaikė daugiau kaip 1000 žmonių. Be to, į Paryžiaus gatves pirmąkart buvo pasiųsta šarvuotų automobilių.

Apskaičiuota, kad visoje šalyje praėjusį savaitgalį protestuose dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių. Dauguma protestuotojų – Prancūzijos kaimų ir miestelių gyventojai, jų siekiai labai įvairūs – pradedant mažesniais mokesčiais, baigiant E. Macrono atstatydinimu. Dėl šios priežasties vyriausybei derėtis su visu judėjimu itin keblu.

2017 metų gegužę išrinktas E. Macronas žadėjo įkvėpti naujos gyvybės vangiai Prancūzijos ekonomikai ir tvirtino, kad jo ryžto nesusilpnins masiniai protestai, neretai priversdavę pirmtakus keisti planus. Tačiau apžvalgininkai sako, kad iš tikrųjų E. Macronas neturėjo kitos išeities, tik nusileisti protestuotojams, nes šie nori ne politikų pažadų, o banknotų savo kišenėse ir apčiuopiamo pokyčio gyvenime, kurį laiko varganu.

Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų remia „geltonųjų liemenių“ judėjimą, nors jo radikalumas bei smurtiniai metodai šiek tiek aptirpdė šalininkų gretas. Vis dėlto protestus dar palaiko 66 proc. prancūzų, kai tuo metu E. Macrono reitingas nukritęs iki 23 procentų.