Prie Katalonijos vairo stoja pagarsėjęs separatistas
Per an­trą bal­sa­vi­mo ra­tą Ka­ta­lo­ni­jos par­la­men­te ne­li­ko kliū­čių nau­jam re­gio­no ly­de­riui iš­rink­ti. Se­pa­ra­tis­tai ti­ki­si, kad tai pa­dės už­baig­ti pu­sę me­tų trun­kan­tį tie­sio­gi­nį Mad­ri­do val­dy­mą. Ta­čiau Qui­mas Tor­ra ne­ieš­ko san­tar­vės – jis di­dins konf­ron­ta­ci­ją.

Per pirmą balsavimą šeštadienį Katalonijos regioninei asamblėjai nepavyko išrinkti šio kandidato, kurį pasirinko iš pareigų atleistas ir į užsienį pabėgęs ankstesnis Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as, dabar gyvenantis Vokietijoje. Jei grįš į Ispaniją, jis už maištą greičiausiai pateks į kalėjimą.

Quimas Torra nediskutuoja nei apie regiono finansų sistemą, nei kitais klausimais, kurie tiesiogiai turi įtakos kasdieniam katalonų gyvenimui.

C. Puigdemont'as sakė, kad Q. Torra, kaip jo paskirtas politinis įpėdinis, „perima valdžią laikinomis sąlygomis, ir tai žino“. Taip pat pridūrė, kad nuo spalio 27-osios jis galės sušaukti naujus rinkimus. Buvęs Katalonijos lyderis leido suprasti, jog Q. Torra gali nutiesti kelią jam sugrįžti namo.

Kol kas C. Puidgemont'as Berlyne laukia, ką nuspręs teismas dėl Ispanijos prašymo jį išduoti. Vokietijos teismas atsisakė tai padaryti pagal Madrido kaltinimus maištu, bet svarsto, ar išsiųsti politiką į Ispaniją dėl kito kaltinimo – nederamo valstybės lėšų naudojimo. Tyrimas parodė, kad suma gerokai didesnė, nei manyta, ir siekia 1,9 mln. eurų.

Jeigu Madridas ir tokiu būdu nepasieks C. Puidgemont'o, tada kreipsis į Europos teismus. O C. Puigdemont'as, jei išvengs ekstradicijos, turės pasirinkti: arba likti savanoriškoje tremtyje užsienyje, arba grįžti į Ispaniją ir sėsti į kalėjimą.

Separatistai paskelbė Katalonijos nepriklausomybę pernai spalį po neteisėto referendumo, per kurį buvo nepaisoma jokių taisyklių. Nuo tada Madridas įvedė regione tiesioginį valdymą, atleido dešimtis valstybės pareigūnų, kelis pasodino į kalėjimą, ir surengė naujus rinkimus, tačiau juos vėl laimėjo separatistai. Šiuo metu parlamente yra 70 įstatymų leidėjų, pasisakančių už nepriklausomybę, ir 65 jai nepritariantys. Įvedęs tiesioginį valdymą Madridas uždarė visą tinklą vadinamųjų ambasadų, kurias Katalonija buvo įsteigusi nepriklausomybei propaguoti.

Katalonijos regionas laikomas vienu turtingiausių Ispanijoje, jis turi daugiausia gyventojų, atskirą kalbą ir kultūrines tradicijas. Pastaraisiais metais Katalonija siekė labiau kontroliuoti savo finansus, o paskui visa tai peraugo į reikalavimą nepriklausomybės. Pernai aistros taip įkaito, kad Ispanija atsidūrė didžiausioje per dešimtmečius politinėje krizėje.

Nusiteikęs konfrontuoti

55 metų Q. Torra pasakė kovingą kalbą per debatus parlamente. Jis teigė „nenuilsdamas dirbantis Katalonijos respublikai“ ir leido suprasti, kad regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos krizė toli gražu nesibaigė. Q. Torra vainojo Europos Sąjungos institucijas už jų „netoleruotiną tylėjimą“ dėl Katalonijos krizės, bet tikino esąs pasirengęs derėtis su Ispanijos premjero Mariano Rajoy vyriausybe be jokių išankstinių sąlygų. Savo ruožtu M. Rajoy pabrėžė, kad prireikus konstitucinis tiesioginis valdymas vėl bus įvestas, jei kita regiono vadovybė negerbs įstatymo.

Nors gruodį surengtus regioninius rinkimus laimėjo separatistai, Q. Torra susidurs su jų partijų – radikalios antikapitalistinės CUP, Katalonijos respublikonų kairės (ERC) ir C. Puigdemont’o „Kartu už Kataloniją“ – susiskaldymu. ERC laikosi nuosaikesnės pozicijos, kad išvengtų griežtų Madrido priemonių, ir yra pasirengusi ilgai kelionei į nepriklausomybę. Tuo metu C. Puigdemont’o strategija – naudotis kiekviena proga, kelti iššūkius centrinei Ispanijos valdžiai ir neleisti išblėsti atsiskyrimo nuotaikoms.

Tris vaikus turintis Q. Torra, kilęs iš Kosta Bravos Blaneso miesto, nėra labai patyręs politikas, užtai – atsidavęs separatistas. Jis tokio pat kirpimo kaip ir C. Puigdemont'as, pasirinkęs šį įpėdinį tuomet, kai Madridas užkirto jam kelią vėl tapti regiono prezidentu. C. Puidgemont'as manė galėsiąs valdyti Kataloniją iš tremties, per atstumą. Regiono parlamentas atitinkamai norėjo pakeisti ir įstatymus, bet centrinė Ispanijos vyriausybė nedelsdama kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis sustabdė reformą, kol išnagrinės, ar ši neprieštarauja Konstitucijai.

Q. Torra ilgai dirbo Šveicarijos draudimo firmoje „Winterthur“, o 2008 metais įsteigė leidyklą, kurios specializacija – leisti Katalonijos pilietinio karo ir generolo Francisco Franco diktatūros laikų žurnalistų rašinius. Jis gerai žinomas tarp Katalonijos nacionalistų, priklauso įvairioms separatistų organizacijoms, įskaitant tas, kurios padėjo organizuoti milijoninius mitingus. Iki 2015 metų Q. Torra vadovavo Barselonos Borno rajono kultūros centrui – vienam nepriklausomybės reikalo židinių.

Pasibaisėję pavojingu fanatiku

Kovą Q. Torra pasakė karštą kalbą regiono parlamente. Jis ragino separatistus nenutraukti kampanijos prieš centrinę valdžią Madride, vadino Katalonijos laisvę, nepriklausomybę ir respubliką teisingu bei garbingu reikalu ir žadėjo nepasiduoti „nė per milimetrą“ ginant šio siekio teisėtumą. Tokie žodžiai ypač mieli radikalių nepriklausomybės šalininkų ausims, bet opozicinėms grupėms, norinčioms, kad Katalonija liktų Ispanijos dalis, visiškai nemalonūs.

Liberalios, prieš atsiskyrimą pasisakančios partijos „Ciudadanos“ lyderė Ines Arrimadas tviteryje parašė, kad Katalonijai reikia prezidento, kuris pripažintų, jog separatistinis judėjimas žlugo. Ji priminė ksenofobinius Q. Torra žodžius tviteryje prieš Ispaniją ir ispanus, vadino šį vyrą net radikalesniu už C. Puigdemont'ą, pavojingu Katalonijai, tokiu, kuris didins socialinę konfrontaciją, neskatins visuomenės harmonijos ir toliau kenks ekonomikai.

Nepriklausomybei nepritarianti Katalonijos socialistų partija apgailestavo, kad „nepriklausomybės blokas pasirinko itin fanatiškų pažiūrų asmenį“. Partijos lyderis Miquelis Iceta pabrėžė, jog 2015-aisiais Q. Torra parašė straipsnį, kuriame džiūgavo, kad centrinė vyriausybė Madride gali pasiųsti į Kataloniją tankus, – tada esą nepriklausomybės šalininkai sulauktų daugiau simpatijų. Q. Torra nediskutuoja nei apie regiono finansų sistemą, nei kitais klausimais, kurie tiesiogiai turi įtakos kasdieniam katalonų gyvenimui.

Konservatorių Liaudies partijos lyderis Katalonijos parlamente Xavieras García Albiolas pareiškė, jog Q. Torra „ignoruoja daugiau kaip pusę Katalonijos visuomenės ir yra pasirengęs toliau aštrinti konfliktą su demokratinėmis institucijomis“.