Prancūzijoje per protestus prieš Macroną užblokuota daug kelių
Vi­so­je Pra­ncū­zi­jo­je tūks­tan­čiai vai­ruo­to­jų šeš­ta­die­nį užb­lo­ka­vo dau­gy­bę ke­lių, „gel­to­nų­jų lie­me­nių“ ju­dė­ji­mui prieš brangs­tan­tį ku­rą pe­rau­gus į ma­si­nį pro­tes­tą prieš su­stin­gu­sią per­ka­mą­ją ga­lią val­dant pre­zi­den­tui Em­ma­nue­liui Mac­ro­nui.

Anot vidaus reikalų ministro Christophe'o Castanero, daugiau nei 1 000 protesto akcijų prie žiedinių sankryžų ir greitkelių išvažiavimų iš viso dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.

Demonstracijos „yra daug didesnės nei manėme“, prie vienos sankryžos Tulūzoje sakė taksi užsakymų priėmėjas Yves'as Garrecas. Pasak jo, atmosfera tame mitinge buvo „geranoriška“.

Dauguma demonstrantų buvo palyginti ramūs, nors pastarosiomis dienomis daugelis išliejo pyktį interviu ir socialiniuose tinkluose dėl šiemet reikšmingai pabrangusio kuro, ypač dyzelino.

Vis dėlto per protestus žuvo viena moteris.

Per pietrytinėje Pon de Bovuazeno komunoje įvykusį incidentą, kai protestuotojai apsupo automobilį ir ėmė trankyti jo stogą, tą transporto priemonę vairavusi moteris, vežusi dukrą pas gydytoją, staiga įvažiavo į minią ir partrenkė pusamžę moteriškę.

Pasak vidaus reikalų ministro, kitose vietovėse taip pat buvo pranešta apie kelis sužalotus žmones. Pavyzdžiui, šalimais Nicos esančiame pietiniame Graso mieste buvo sužeistas policininkas, demonstrantams pamėginus prasiveržti per blokadas.

„Paskelbėme aukščiausio lygio pavojų“, – pareiškė ministras ir pridūrė, kad siekdama užtikrinti viešąjį saugumą policija rūpinasi, jog nė vienas kelias nebūtų visiškai užblokuotas.

Tuo metu Paryžiuje apie 50 protestuotojų žygiavo Eliziejaus laukų alėja ir skandavo „Macronai, atsistatydink!“, o policija trukdė jiems pasiekti prezidento rezidenciją.

„Turtingųjų prezidentas“

Šį judėjimą remia gerokai daugiau žmonių nei kitus protestus, rengiamus nuo praėjusių metų, kai Prancūzijos prezidento postas atiteko E. Macronui.

Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE apklausos rezultatai, paskelbti šią savaitę, 73 proc. respondentų palaiko „geltonųjų liemenių“ protestus.

Protestuotojai, dėvintys ryškias geltonas liemenes, skundžiasi kylančiu degalų akcizu, dėl ko kuro kainos pasiekė nuo šio tūkstantmečio pradžios nematytas aukštumas.

Tačiau analitikai tvirtina, kad dabar šis judėjimas įkūnija platesnį nepasitenkinimą dėl E. Macronui prezidentaujant sustingusios perkamosios galios. Buvęs investicijų bankininkas per savo kampaniją žadėjo atgaivinti ekonomiką ir atgaivinti žmonių pasitikėjimą valdžia.

Protestai taip pat rodo ilgai kauptą daugybės Prancūzijos kaimų ir nedidelių miestų gyventojų pyktį; jie tvirtina, kad vyriausybė Paryžiuje nesupranta, su kokiomis problemomis susiduria didžioji dauguma prancūzų.

„E. Macronas – turtingųjų, o ne vargšų prezidentas. Jam reikia pagalvoti ir apie neturtinguosius“, – sakė 38 metų Andre, neturintis vairuotojo pažymėjimo, bet vis tiek prisijungęs prie kelių blokavimo rytinėje Dolio gyvenvietėje.

Opozicinės partijos ir profesinės sąjungos yra išreiškusios paramą demonstracijai, tačiau dauguma jų narių prie protestuotojų neprisijungė, nenorėdami būti pastebėti šalia pareigūnų iš Marine Le Pen vadovaujamo kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (buvusio Nacionalinio fronto) ir kitų kraštutinių dešiniųjų grupių.

Praėjusią savaitę prancūzų vyriausybė paskelbė apie ištisą virtinę priemonių, kuriomis siekiama numalšinti gyventojų pyktį. Ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą paskatinti siekianti vyriausybė, be kita ko, siūlo energetikos subsidijas ir didesnį atlygį už metalo laužą.

Be to, viename televizijos interviu šią savaitę E. Macronas pripažino, kad jam „nepavyko sutaikyti prancūzų su savo lyderiais“.

„Tikriausiai neskyrėme jiems pakankamai dėmesio“, – sakė prezidentas.

Tačiau jis taip pat pareiškė neketinantis atšaukti sprendimo padidinti kuro akcizus; jie vėl turėtų išaugti sausį.