Praha knibžda Rusijos ir Kinijos šnipų
Če­ki­jos kontrž­val­gy­ba ne­se­niai pers­pė­jo apie su­ak­ty­vė­ju­sią Ru­si­jos ir Ki­ni­jos šni­pi­nė­ji­mo veik­lą. Pa­sak Sau­gu­mo in­for­ma­ci­jos tar­ny­bos (BIS), abi šios ša­lys vyk­do il­ga­lai­kę stra­te­gi­ją pa­kirs­ti Va­ka­rus. Ypač di­de­lę ri­zi­ką Če­ki­jos pi­lie­čiams ke­lia Ki­ni­jos šni­pai ir dip­lo­ma­tai, o tuo me­tu Mask­va tę­sia hib­ri­di­nio ka­ro stra­te­gi­ją, kad pa­veik­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NA­TO na­res.

Žaliame Prahos Bubeneco rajone gausu didelių vilų, ten įsikūrusios diplomatinės atstovybės, Rusijos ambasada, veikia puiki rusams priklausanti kavinė. Padavėjos čia kalba čekiškai su aiškiu rusišku akcentu. Kiek šnipų galėtų būti Prahoje?

Rusijos žvalgybos tarnybos labai gerai žino silpnąsias vietas, kuriomis šalimis galima pasinaudoti.

25 puslapių BIS kasmetinėje 2017 metų ataskaitoje sakoma, kad „Rusijos diplomatinis korpusas yra svarbiausias rizikos šaltinis Čekijos piliečiams atsitiktiniam kontaktui su užsienio valstybės žvalgybos pareigūnu užmegzti“. Šie žvalgybos pareigūnai dažniausiai prisidengia diplomatiniu statusu.

Rusijos ambasadoje dirba 44 akredituoti diplomatai, likusį personalą sudaro 77 darbuotojai. 18 žmonių, įskaitant 8 diplomatus, dirba Rusijos konsulatuose Brno ir Karlovi Varų mieste. Tačiau tikslų diplomatinėje priedangoje dirbančių šnipų skaičių žino tik pati Maskva. Čekijos pareigūnų privačiai kalbama, kad tokių gali būti 40 proc. darbuotojų. Kitais žodžiais tariant, daugelis dirba Rusijos žvalgyboje arba teikia žvalgybinę informaciją. Jie taip pat užsiima dezinformacijos skleidimu.

Ką vežioja diplomatinės mašinos?

Už kampo nuo minėtos kavinės stūkso paminklas maršalui Ivanui Konevui, 1945 metais Prahą išlaisvinusiam Rusijos generolui, 1956-aisiais traiškiusiam Vengrijos sukilimą. Paėjėjus kiek toliau per Puškino aikštę, paskui kirtus Sibiro aikštę, pamatai Rusijos vidurinę mokyklą, netoliese – Rusijos kultūros centrą, Rusijos konsulatą ir Rusijos ambasadą. Būtent ji yra pagrindinis galvos skausmas Čekijos vyriausybei. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad išpūstas Rusijos diplomatinis korpusas kelia grėsmę ir greta esančioms Vokietijai bei Austrijai.

Ambasadoje užregistruotas neproporcingai didelis diplomatinių mašinų skaičius. Šių automobilių negali stabdyti ar tikrinti policija, jie gali laisvai važinėti po Europą visoje Šengeno zonoje, kur nėra pasų kontrolės.

Kas žino, kas vežama jų bagažinėse. Praha ėmėsi šiokių tokių veiksmų – atmeta naujus Rusijos prašymus registruoti diplomatinius automobilius.

„Ko Rusija iš mūsų nori? Sunku atsakyti, – svarsto 30 metų apie žvalgybos reikalus rašantis žurnalistas Jaroslavas Spurny. – Iš dalies tai – įtaka. Jie mus išlaisvino 1945 metais. Jie vėl mus „išlaisvino“ 1968-aisiais. Jie vis dar mus laiko savo įtakos sfera. Šiuo lygmeniu viskas gana primityvu. Tačiau mes taip pat esame ES ir NATO dalis. Rusijos žvalgybos tarnybos laba gerai žino silpnąsias vietas, kuriomis šalimis galima pasinaudoti. Ne viskas taip paprasta su vengrais ir jų premjeru Viktoru Orbanu. Su lenkais Maskvos santykiai niekada nebus puikūs. Bet su mumis, čekais, kitaip. Jie buvo mus okupavę 20 metų. Jie mus pažįsta. Žino, kaip viskas veikia.“

BIS perspėja ir apie karštligišką Kinijos šnipų veiklą, ypač technologijų srityje. Metų pabaigoje atėjo atskiras perspėjimas iš Čekijos nacionalinės kibernetikos ir informacijos saugumo agentūros apie Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ grėsmę.

Kinijos metodai iš tikrųjų tokie patys hibridiniai kaip ir Rusijos. Kinijos karjeros diplomatai ir verslininkai kelia tokį patį pavojų kaip ir žvalgybos pareigūnai. Kinija siekia trijų tikslų: naudodamasi Čekija pakirsti ES vienybę, šnipinėti svarbias Čekijos ministerijas bei vogti ekonominę informaciją bei technologijas.

Rusijos ambasada Prahoje, kur dirba daugiau kaip 120 žmonių, laikoma šnipų lizdu.

Susikirtimas su prezidentu

Pranešimas sukėlė smarkų kivirčą tarp BIS ir Čekijos prezidento Milošo Zemano. Draugystė su Maskva ir Pekinu yra jo prezidentavimo ašis. M. Zemanas dažnai sukelia polemiką Prahoje savo prorusiškomis pažiūromis. Jis išvadino BIS diletantais, o pačią ataskaitą – nesąmonėmis. Šie jo pareiškimai išprovokavo retą agentūros direktoriaus atsaką – viešus priekaištus. Prezidento atstovas spaudai juos nedelsdamas pavadino „visiškai nepriimtinu slaptosios tarnybos direktoriui Vakarų šalyje politinių taškų rinkimu“.

Kinijos karjeros diplomatai ir verslininkai kelia tokį patį pavojų kaip ir žvalgybos pareigūnai.

Tačiau kritikai kaltina prezidentą tyčia pakertant savo paties žvalgybos tarnybas, o žinovai sako, kad BIS dabar sulaiko jautrią informaciją baimindamasi, kad ji gali būti išduota šalies priešininkėms. Kaip ypatingą problemą jie nurodo du artimiausius prezidento patarėjus, neturinčius teisės susipažinti su slapta informacija. Vienas jų anksčiau vadovavo Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ antrinei įmonei Čekijoje ir vaidino svarbiausią vaidmenį M. Zemano rinkimų kampanijoje.

BIS vadovas Michalas Koudelka atmetė M. Zemano tvirtinimus, jog žvalgybos agentūrai nepavyko sučiupti nė vieno šnipo ar pateikti neginčijamų įrodymų apie rusų ir kinų operacijas šalyje. Čekijos prezidentas taip pat kaltino BIS, kad nesugavo jokių islamo teroristų Čekijos teritorijoje, nors policija ir kitos tarnybos kalbėjo apie jų buvimą. M. Koudelka paskelbė pareiškimą, kuriame prezidento komentarus vadina nevykusiais. Jo teigimu, metai buvo sėkmingi BIS, be kitų dalykų, padėjusiai atskleisti ir išardyti šalyje veikusį Rusijos žvalgybos tarnybos tinklą. Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas irgi prieštaravo prezidentui ir gyrė BIS.

„Tikrai nenorime įteigti žmonėms, kad kiekvienas rusas potencialiai yra šnipas, – sakė BIS atstovas spaudai Ladislavas Sticha. – Tačiau mes sakome: nesuteikite jautrios informacijos žmonėms, kurių nepažįstate. Raginame vadovautis sveiku protu.“