Popiežius Estijai priminė apie jos grėsmes
Ta­li­ne an­tra­die­nį vie­šin­tis po­pie­žius Pra­nciš­kus pers­pė­jo Es­ti­ją, kad tech­no­kra­ti­nės vi­suo­me­nės ri­zi­kuo­ja at­si­dur­ti „eg­zis­ten­ci­nė­je ver­gi­jo­je“.

Kreipdamasis į valdžios ir visuomenės atstovus pontifikas sakė, kad dėl žmonių individualizmo tampa sunku kurti jos ateitį.

„Vienas iš akivaizdžių technokratinių visuomenių padarinių yra gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas“, – kalbėjo Katalikų bažnyčios vadovas.

„Galų gale, lėtai ir tyliai gebėjimas patirti stebuklus mažėja, dažnai palikdamas žmones egzistencinėje vergijoje“, – pridūrė jis.

„Priklausomybės ir atsidavimo kitiems, įsišaknijimo į žmones, kultūrą ir šeimą jausmas gali būti prarastas, taip iš jaunimo atimant šaknis ir pagrindus, reikalingus kurti savo būtį ir ateitį. Atimant iš jų galimybes svajoti, rizikuoti ir kurti“, – tvirtino Šventasis Tėvas.

Popiežius teigė, kad pasitikėjimas vien tik technologine pažanga „gali atimti gebėjimą kurti tarpasmeninius, skirtingų kartų ir tarpkultūrinius ryšius“.

Pasak jo, šalis gali būti vaisinga tik tada, jeigu joje žmonės jaučiasi priklausantys visuomenei, kuria ryšius.

„Mieli draugai, aš noriu patikinti, kad siekiant šio tikslo jūs visada galite tikėtis Katalikų bažnyčios (...) palaikymo ir pagalbos“, – sakė Pranciškus.

Estijos visuomenė yra viena nereligingiausių pasaulyje, o krikščionių katalikų dalis joje siekia mažiau nei vieną procentą – apie 4,5 tūkstančio.

„Kančios ir vargai“

Popiežius taip pat pabrėžė estų „kančias ir vargus“ kovojant už laisvę, ir tvirtino, kad per nepriklausomybės laikotarpį šalie žengė „didžiulius žingsnius į priekį“.

Pontifikas paragino Estiją kuriant valstybę prisiminti ir praeitį.

„Atminties kultivavimas leidžia jums identifikuoti šiandienos pasiekimus kaip istorijos vaisių, subrandintą visų šių vyrų ir moterų, kurie siekė, kad laisvė taptų įmanoma. Savo ruožtu tai įpareigoja jus pagerbti juos tiesiant naujus takus ateities kartoms“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Tuo metu Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid dėkojo Vatikanui už sovietų okupacijos nepripažinimą ir teigė, kad 1991 metais nepriklausomybę atkūrusi šalis „liko ištikima laisvei, atvirumui ir demokratijai“, o tai padėjo pamatus sparčiam visuomenės vystymuisi.

Visgi ji teigė, kad greitų pokyčių ir ekonomikos vystymosi amžiuje labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai – skurdžiausieji, neįgalieji, vaikai ir pensininkai – neturi būti pamiršti.

„Turime prisiminti, kad ekonominė sėkmė įpareigoja mus atkreipti dėmesį į kitus ir ištiesti jiems pagalbos ranką“, – kalbėjo K. Kaljulaid.

Lankydamasis Estijoje Šventasis tėvas taip pat dalyvaus ekumeniniame susitikime su jaunimu, vėliau susitiks su žmonėmis, kuriems padeda Bažnyčios išlaikomos paramos organizacijos – alkoholikais, benamiais, skurdžiomis šeimomis.

Vizitą Estijoje ir Baltijos šalyse pontifikas baigs šv. Mišiomis Laisvės aikštėje.