Politinis lošimas: Donaldas Trumpas priėmė Šiaurės Korėjos kvietimą
Ket­vir­ta­die­nį pa­sau­lį aps­krie­jo ne­ti­kė­ta ži­nia. Po il­gus mė­ne­sius tru­ku­sių tar­pu­sa­vio įžei­di­nė­ji­mų ir au­gan­čios įtam­pos JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas ir Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris Kim Jong Unas su­ti­ko sės­ti prie de­ry­bų sta­lo dėl Pchen­ja­no bran­duo­li­nės ir ra­ke­tų prog­ra­mos at­ei­ties. Jos tu­rė­tų bū­ti su­reng­tos jau ge­gu­žės mė­ne­sį. Jei de­ry­bos iš tie­sų įvyks, tai bus pir­mas šių dvie­jų vals­ty­bių va­do­vų su­si­ti­ki­mas is­to­ri­jo­je.

Naujieną pranešė Pietų Korėjos pareigūnai iškart po susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Per šį susitikimą JAV prezidentui žodžiu jie perdavė Kim Jong Uno kvietimą, tvirtindami, kad Šiaurės Korėjos lyderis yra „pasirengęs atsisakyti branduolinio ginklo“ ir „pažadėjo susilaikyti nuo tolesnių branduolinio ginklo ir raketų bandymų“. Pchenjane Pietų Korėjos delegacija lankėsi pirmadienį.

Baltieji rūmai patvirtino, kad D. Trumpas davė sutikimą dar „iki gegužės“ surengti susitikimą. Dėl tikslios susitikimo datos ir vietos bus sutarta vėliau.

Ir per ankstesnes derybas Šiaurės Korėja stabdydavo branduolinius bei raketų bandymus, tačiau juos ir vėl atnaujindavo, vos tik prarasdavo kantrybę ar nuspręsdavo, kad negauna to, ko nori.

Susitikimas su Jungtinių Valstijų vadovu buvo ilgalaikis Pchenjano siekis, nes tai, Šiaurės Korėjos požiūriu, patvirtintų jos, kaip regioninės karinės galybės, statusą. Iki šiol dar nė vienas Baltųjų rūmų vadovas nėra susitikęs su jokiu Šiaurės Korėjos lyderiu. Billas Clintonas buvo labai prie to priartėjęs 2000 metais, kai šalį valdė dabartinio diktatoriaus tėvas Kim Jong Ilas, tačiau iki JAV prezidento kadencijos pabaigos 2001 metų sausį nepavyko suderinti susitikimo detalių.

Sankcijų nešvelnins

Baltųjų rūmų pareigūnai ketvirtadienį Kim Jong Uno kvietimą sėsti prie derybų stalo pristatė kaip D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politikos pergalę ir pabrėžė, kad JAV nesušvelnins Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų tol, kol Pchenjanas nepradės nusiginklavimo.

Kad susitikimas planuojamas, kiek vėliau patvirtino ir pats D. Trumpas tviterio žinute. Jis rašė: „Kim Jong Unas su Pietų Korėjos atstovais kalbėjo apie branduolinio ginklo atsisakymą, ne tik sustabdymą. Be to, jokių Šiaurės Korėjos raketų bandymų per šį laikotarpį! Tai didžiulis progresas, tačiau sankcijos liks, kol bus pasiektas susitarimas. Susitikimas planuojamas!“

Pagal „The Washington Post“, Pak Song Ilas, Šiaurės Korėjos ambasadorius Jungtinėse Tautose, gyrė šalies lyderį už „atvirą“ ir „drąsų“ sprendimą. Jis patarė JAV prisidėti prie taikos ir į susitikimą atvykti pasitelkus „nuoširdžią poziciją ir rimtą požiūrį“.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas galimą susitikimą gyrė kaip istorinį, kuris galbūt atneš taiką į Korėjos pusiasalį.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe penktadienį pareiškė, kad jis „labai vertina“ netikėtą pranešimą ir planuoja balandžio pradžioje aplankyti D. Trumpą.

Iki šiol Japonija labai atsargiai žiūrėjo į žiemos olimpinių žaidynių paskatintą Šiaurės ir Pietų Korėjų suartėjimą, o ketvirtadienį, dar iki pranešimo, tvirtino, jog „derybos vien dėl derybų yra bereikšmės“. Penktadienį premjeras teigė, kad kol kas jokie politikos pokyčiai neplanuojami. „Mes tol darysime maksimalų spaudimą, kol Šiaurės Korėja imsis konkrečių veiksmų dėl branduolinio ginklo atsisakymo. Tie veiksmai turi būti visapusiški, patikrinami ir negrįžtami“, – teigė Sh. Abe.

Kinija teigiamai sutiko žinią, pareikšdama, kad Korėjos pusiasalio klausimas „juda tinkama linkme“.

Kita vertus, ir per ankstesnes derybas Šiaurės Korėja stabdydavo branduolinius bei raketų bandymus, tačiau juos ir vėl atnaujindavo, vos tik prarasdavo kantrybę ar nuspręsdavo, kad negauna to, ko nori.

Nuo 2012 metų tarp JAV ir Šiaurės Korėjos nevyko jokių reikšmingų derybų. Tais metais šalys sutarė, kad už paramą maisto produktais Šiaurės Korėja sustabdys ilgųjų nuotolių raketų ir branduolinių ginklų programą. Susitarimas dėl moratoriumo buvo trumpalaikis ir nutrūko, kai Pchenjanas paleido kosminį palydovą, kuris, JAV požiūriu, buvo tiesiog užslėptas raketos bandymas.

Ekspertų požiūris

Šiaurės Korėjos ekspertai žinią apie būsimą susitikimą sutiko su nuostaba. Kai kurie jų tokį D. Trumpo sprendimą vertina pozityviai, tačiau kiti yra labai skeptiški. Johno Hopkinso universiteto Tarptautinių santykių mokyklos JAV ir Korėjos instituto direktoriaus pavaduotoja Jenny Town teigė: „Tai buvo šioks toks šokas. Ne dėl Kim Jong Uno pasiūlymo, bet dėl D. Trumpo sutikimo. Tie, kurie raginome surengti JAV ir Šiaurės Korėjos derybas, turėjome omenyje ne visai tai.“

Pasak J. Town, toks prezidento sprendimas sulauks kritikos, ir D. Trumpas turi sugebėti ją atlaikyti. „Jis turės aiškiai ir nuosekliai komunikuoti, bet iki šiol dar nėra parodęs, kad tai sugeba“, – sakė ekspertė. Jos teigimu, JAV prezidentas turėtų siekti, kad ir toliau būtų tęsiamas branduolinių ir raketų bandymų moratoriumas, reikalauti, kad būtų įvestas kosminių palydovų moratoriumas, sustabdyta daliųjų medžiagų gavyba ir į šalį vėl būtų įsileidžiami inspektoriai.

Monterėjuje įsikūrusiame Midlberio tarptautinių studijų institute dirbantis branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas tvirtino, kad D. Trumpo sutikimas derėtis yra Kim Jong Uno pergalė. „Tai neįtikimas Kim Jong Uno manevras. Žinia ta, kad Saddamas Huseinas ir Muammaras al Kaddafi nusiginklavo. Jie dabar negyvi, – teigė ekspertas. – Kim Jong Unas užbaigė branduolinio ginklo programą ir gauna sutikimą susitikti su Jungtinių Valstijų prezidentu.“ J. Lewiso teigimu, derybos su Pchenjanu turi vykti, bet nereikėtų iškart daryti tokių didelių nuolaidų.

Buvęs JAV diplomatas Mintaro Oba, kuris anksčiau dirbo su Šiaurės Korėja, žinią priėmė pozityviau, bet įspėjo laikytis atsargumo. „Tai sveikintinas žingsnis, padėsiantis trumpuoju laikotarpiu sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje ir, jei pasiseks, leis pasiekti pažangą branduolinio ginklo atsisakymo klausimu. Tačiau privalome mąstyti realistiškai, turėdami omenyje Šiaurės Korėjos interesus ir elgesį praeityje.“ Pasak diplomato, D. Trumpas neturi leisti, kad šis susitikimas vyktų tik dėl akių. „Jis turėtų pateikti drąsius pasiūlymus, kurie leistų pasiekti minėtą pažangą, šitaip palikdamas Šiaurės Korėjai atsakomybę reaguoti geranoriškai“, – teigė M. Oba.

Tyrimų centro „Center for Arms Control & Non-Proliferation“ ekspertė Alexandra Bell nusiteikusi kiek optimistiškiau. „Neturime daug priežasčių pasitikėti Kim Jong Unu, bet taip pat norime išvengti tragiško konflikto. Tad privalome šį pasiūlymą įvertinti su atsargiu optimizmu ir turėti realistiškų trumpalaikių tikslų“, – „The Guardian“ teigė A. Bell. Tačiau ji pridūrė: „Sunkus tikrų derybų dėl branduolinio ginklo darbas trunka mėnesius, jei ne metus. Baltieji rūmai turi būti pasirengę ištverti daugybę lėtai judančių derybų, kurios vykstant procesui gali ir sustoti.“