Po rinkimų – įpėdinio paieškos ir Kinijos variantas
Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas per nau­ją ka­den­ci­ją tu­rės ap­sisp­ręs­ti – ieš­ko­ti įpė­di­nio ar sek­ti Ki­ni­jos pa­vyz­džiu ir įtei­sin­ti ga­li­my­bę ei­ti par­ei­gas iki gy­vos gal­vos. Taip tei­gia BNS kal­bin­ti Lie­tu­vos ana­li­ti­kai.

Kinijos parlamentas šį mėnesį balsavo, kad būtų panaikinti prezidento kadencijų ribojimai, ir taip atvėrė kelią Xi Jinpingui valdyti šalį visą savo gyvenimą.

Buvęs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje, Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas mano, jog kai kurie Rusijos elito atstovai gali susižavėti šiuo pavyzdžiu.

„Kadangi Kinijos ekonominė ir politinė sistema daliai Rusijos elito prie širdies, ji galbūt ne tik susižavės, bet ir užsikrės tuo, siūlys permainas, kad prezidentui nebūtų taikomi limitai ir kad V. Putinas vadovautų šaliai dar nežinia kiek“, – sakė V. Ušackas.

Kita vertus, per naująją kadenciją V. Putinas gali pasirinkti įpėdinį iš jaunesnės kartos. Buvęs diplomatas tokių ženklų mato. „Jau dabar į aukštus postus, viceministrų ar gubernatorių, jis rengia ir skiria naujos kartos žmones. Daugeliu atvejų – geriausiuose Vakarų universitetuose diplomus gavusius rusus, kurie turi vakarietišką išsimokslinimą, bet yra patriotai nacionalistai, dėkingi už savo karjerą V. Putinui. Todėl gali būti, kad tai bus asmuo būtent iš tos kartos“, – svarstė V. Ušackas.

Konfrontacija išliks

Ekspertų teigimu, po rinkimų Rusijos santykiai su Vakarais bus įtempti dėl Maskvos karingos užsienio politikos.

„Akivaizdu, kad Rusija agresyviai elgiasi visose srityse, pradedant Ukraina ir baigiant jos veiksmais Sirijoje, kišimusi į rinkimus nuo Amerikos iki Prancūzijos ir Vokietijos. Visas agresyvių priemonių spektras, į kurį Vakarai negali nereaguoti“, – kalbėjo Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Anot politologo, Rusija ir jos politiniai lyderiai norėtų grįžti prie įprastos politikos, kad būtų sumažintos Vakarų sankcijos Maskvai ir sudaryta galimybė tekėti pinigų srautams, investicijoms, prekybos santykiams su Vakarais atnaujinti. Tačiau viešumoje vyksta intensyvus žodinis, propagandinis karas, o tokia kryptis – visiškai priešinga geriems santykiams palaikyti.

T. Janeliūno manymu, Rusijos lyderiai tikriausiai įsivaizdavo, kad savo prestižą galės susigrąžinti demonstruodami agresyvią galią, bet apsiriko, nes Vakarų reakcija buvo stipresnė. „Greičiausiai santykiai negali iš esmės pasikeisti, nes V. Putinas, demonstruodamas konfrontacinę politiką, jau yra nuėjęs ganėtinai toli. Jam apsigręžti ir eiti atgal būtų labai sudėtinga. V. Putinas prarastų argumentus, kuriuos kartojo pastaruosius 3–4 metus ir kuriais bandė įtikinti Rusijos žmones. O ir jo paties statusas iš esmės žlugtų“, – sakė T. Janeliūnas.

Rinkimai – įvaizdis Rusijos piliečių akyse

Politologų vertinimu, sekmadienio rinkimų esmė – V. Putino legitimavimas ketvirtai kadencijai. Intriga lieka tik dėl rinkėjų aktyvumo.

„Šių rinkimų negalime vadinti nei demokratiškais, nei laisvais, nei konkurencingais. Yra tik vienas klausimas – kiek V. Putinas gaus balsų ir kiek atvyks balsuoti Rusijos piliečių. Viskas. Todėl rinkimų esmė – V. Putino įteisinimas ketvirtai kadencijai“, – pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Giedrius Česnakas.

Pasak politologų, pirmas V. Putino uždavinys laimėjus rinkimus – stabilizuoti aplinką, kad nekiltų protestų dėl rinkimų baigties ir galimų pažeidimų. Tikėtis esminių ekonomikos reformų nėra pagrindo, nes tai galėtų reikšti ir politinės sistemos pokyčius, o V. Putinas tuo nesuinteresuotas.