Po JAV ir Pchenjano diplomatinės nesėkmės svarstomi tolesni dvišalių santykių scenarijai
Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris Kim Jong Unas penk­ta­die­nį, ki­tą die­ną po ne­ti­kė­tai nu­trū­ku­sio vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo su JAV va­do­vu Do­nal­du Trum­pu, su­si­ti­ko su Viet­na­mo pre­zi­den­tu.

Plačiai besišypsančiam Kim Jong Unui kartu su Nguyen Phu Trongu einant raudonuoju kilimu, prezidentus pasveikino kariuomenės orkestras ir lyg stygos išsitempę kariai.

D. Trumpas po viršūnių susitikimo Hanojuje jau sugrįžo namo, o Vašingtonas ir Pchenjanas pateikia skirtingas versijas apie tai, dėl ko įvyko viena didžiausių pastarųjų metų diplomatinių nesėkmių.

Tuo metu Kim Jong Unas tebevieši Vietname, kur demonstruoja pasitikėjimą kaip pasaulio lyderis, užimantis jam priklausančią vietą tarptautinėje arenoje.

Iš savo šarvuoto limuzino išlipęs Kim Jong Unas apsikabino su prezidentu Nguyen Phu Trongu – aukščiausiu šalies lyderiu ir Komunistų partijos vadovu. Viena mergaitė Šiaurės Korėjos lyderiui įteikė gėlių puokštę.

Šeštadienį Kim Jong Unas turėtų būti limuzinu nuvežtas iki Kinijos sienos, kur sės į savo šarvuotą traukinį ir leisis į ilgiau nei 60 valandų truksiančią kelionę namo.

Tačiau penktadienį jo juodas limuzinas riedėjo Vietnamo ir Šiaurės Korėjos vėliavomis papuoštomis Hanojaus gatvėmis, kur Kim Jong Uną sveikino minios gėles laikiusių žmonių.

Ketvirtadienį JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas Hanojuje buvo nutrauktas dėl ginčo, kokiu mastu Vašingtonas turėtų sušvelninti sankcijas Pchenjanui mainais į branduolinio nusiginklavimo žingsnius.

Pchenjano aukšto rango pareigūnas per neįprastą, vėlai ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją užsiminė, kad Kim Jong Unas galėjo „prarasti norą“ diplomatijai, bet Šiaurės Korėjos lyderis po žlugusio susitikimo su D. Trumpu atrodė kaip nugalėtojas.

Hanojaus viršūnių susitikime Kim Jong Unas stovėjo petys į petį su D. Trumpu. Pchenjano propagandos tarnybai tai buvo puiki proga šalies visuomenei ir režimo šalininkams parodyti Kim Jong Uną kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės lyderį, o ne tarptautinės bendrijos atstumtąjį, kuriantį atomines bombas bei raketas ir badu marinantį savo piliečius.

Kim Jong Unas laisvai ir nevengdamas humoro atsakė į klausimus, kuriais jį apipylė karingai nusiteikę tarptautinės žiniasklaidos atstovai. Visgi svarbiausiu akcentu Kim Jong Uno įvaizdžiui namuose buvo jo griežtas nusiteikimas neatsisakyti savo reikalavimo atšaukti Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas, įvestas dėl jos branduolinės programos.

Kim Jong Uną, galvojantį apie savo tolesnius žingsnius, neabejotinai palaikys ir valstybės kontroliuojama žiniasklaida. Ji negailėdama jėgų stengėsi pateikti susitikimą Hanojuje kaip šalies lyderio pergalę. Kim Jong Unas ir D. Trumpas „džiaugėsi, kad antrasis jųdviejų susitikimas Hanojuje suteikė galimybę sustiprinti tarpusavio pagarbą bei pasitikėjimą ir pakylėti dvišalius santykius į naują etapą“, skelbė valstybinė žiniasklaida.

Šiaurės Korėja nurodė paprašiusi dalinio sankcijų sušvelninimo mainais į pagrindinio savo branduolinio komplekso Jongbjone uždarymą. Tai svarbus kompleksas, tačiau šalis turi ir kitų urano sodrinimo gamyklų.

Jungtinės Valstijos pateikia savo versiją, dėl ko susitikimas nutrūko. Aukšto rango pareigūnai sakė, kad Šiaurės Korėja pareikalavo atšaukti šaliai taikomas sankcijas, nukreiptas prieš kelias itin svarbias jos pramonės šakas, įskaitant akmens anglių, geležies rūdos, jūrų gėrybių bei tekstilės produktų eksportą, atnešdavusį uždaram režimui milijonus dolerių pajamų.

Anot pareigūnų, mainais Šiaurės Korėja pasiūlė tik dalinai likviduoti Jongbjono kompleksą.

Kol kas neaišku, kas bus toliau: ar bus organizuojami ekspertų darbo susitikimai derybinėms pozicijoms suartinti, galbūt bus rengiamas dar vienas viršūnių susitikimas? O gal D. Trumpas dėl nesiliaujančių kontraversijų Vašingtone apskritai praras susidomėjimą šiuo klausimu?

Blogiausias scenarijus būtų sugrįžimas prie asmeninių įžeidimų ir grasinimu karu. 2017-aisiais, kai Šiaurės Korėja intensyviai vykdė balistinių raketų bandymus ir po žeme sprogdino branduolinius užtaisus, D. Trumpas pavadino Kim Jong Uną „mažuoju raketininku“ ir pagrasino „ugnimi bei įniršiu“ sunaikinti jo režimą. Pastarasis neliko skolingas ir pavadino Amerikos prezidentą „senu nuokvaka“.

D. Trumpas prieš viršūnių susitikimą Hanojuje tvirtino, kad ekonominė nauda, kurią Šiaurės Korėja gautų sudariusi susitarimą, galėtų įtikinti Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinių ambicijų.

Kim Jong Unas į viršūnių susitikimą atvyko būdamas tikras, kad jam pavyks kažkaip pasiekti, jog būtų atšauktos šaliai taikomos skausmingos ekonominės sankcijos neišsižadant savo branduolinės programos ir sutikus padaryti „tam tikrų gestų, imituojančių nusiginklavimą“, rašė ginklų kontrolės ekspertas Jeffrey Lewisas.

Anot jo, toks rezultatas būtų signalas, kad „pasaulis turi gyventi su Šiaurės Korėjos bomba, tik Kim Jong Unas ja garsiai nesididžiuos“.

„Būtų visiška beprotybė mėginti nuversti branduolinį ginklą turintį diktatorių, todėl, regis, akivaizdu, kuri pusė turėtų nusileisti“, – sakė J. Lewisas.

Jei D. Trumpas „nepripažins realybės, kad gyvename su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, derybos bus pasmerktos žlugti ir galbūt netgi grįš 2017 metų siaubas“, kalbėjo ekspertas.