Po „Brexit“ – didesnis ES biudžetas
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tre­čia­die­nį pri­sta­tė pla­nus dėl di­des­nio Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) 2021–2027 me­tų lai­ko­tar­pio, tai yra lai­ko­tar­pio po „Bre­xit“, biu­dže­to, ku­ris su­da­rys 1,279 trln. eu­rų.

Komisijos pranešime paaiškinama, kad 1,279 mlrd. eurų sumą sudaro įsipareigojimai skaičiuojant dabartinėmis kainomis ir atsižvelgiant į infliaciją. Skaičiuojant 2018 metų kainomis, įsipareigojimų suma sudaro 1,135 mlrd. eurų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris pasiūlymus pavadino „pagrįstais ir atsakingais“, tačiau keletas šalių nebus linkusios pritarti idėjai išleisti daugiau pinigų.

Prieštaravimų sukels ir pasiūlymas mažinti finansavimą šalims, kurios nepaiso teisinės valstybės principų. Idėja, kad Sąjunga, proporcingai atsižvelgdama į teisinės valstybės principų nesilaikymo pobūdį, sunkumą ir mastą, galėtų „laikinai neleisti gauti ES finansavimo, jį sumažinti arba apriboti“, turėtų ypač papiktinti Lenkiją ir Vengriją, kurios abi yra sulaukusios griežtos Briuselio kritikos dėl demokratinių laisvių varžymo.

„Siūlome naują mechanizmą, kuris leis biudžetą apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl teisinės valstybės principų pažeidimų“, – pareiškė J. C. Junckeris Europos Parlamente.

2019 metais iš bloko pasitraukus Didžiajai Britanija, ES neteks vienos didžiausių grynųjų mokėtojų į savo biudžetą, kuriame, pasak Komisijos pirmininko, atsiras 15 mlrd. eurų spraga, tačiau ES taip pat nori daugiau pinigų plataus užmojo projektams, kuriuos įgyvendinant bus siekiama suvienyti likusias 27 valstybes nares.

Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Guentheris Oettingeris pareiškė, jog pagal planus valstybės narės biudžetui skirtų 1,114 proc. jų metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) atitinkančią sumą. Dabartiniame 2014–2020 metų biudžete, kurio vertė siekia 1 trln. eurų, ši dalis sudaro 1 procentą.

Pagrindiniai pasiūlymai dėl išlaidų mažinimo

Visų pirma siūloma 5 proc. sumažinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą, kuriam tenka didžiausia ES išlaidų dalis ir kuris itin svarbus stambiai žemės ūkio produktų gamintojai Prancūzijai.

Taip pat siūloma 5 proc. sumažinti finansavimą, skiriamą sanglaudos fondams, kurių lėšos daugiausia skiriamos buvusio sovietinio bloko Rytų Europos šalims.

Sumažinusi šias išlaidas, Komisija nori daugiau lėšų skirti skaitmeninei ekonomikai, moksliniams tyrimams, gynybai ir bloko sienų apsaugai nuo masinės migracijos.

Kai kurios šalys, įskaitant Austriją ir Nyderlandus, rengiasi priešintis bet kokiems reikalavimams padidinti nacionalinius įnašus į biudžetą, nors Prancūzija ir Vokietija yra pareiškusios, jog yra pasirengusios mokėti daugiau.

Komisijos paskelbti planai turėtų sukelti ginčų ir daugelyje kitų sričių.

Visų pirma Varšuva ir Budapeštas, nesutariantys su Briuseliu dėl demokratinių standartų ir atsisakymo priimti pabėgėlius, priešinasi bet kokiems bandymams nustatyti sąlygas milijardų eurų finansavimui, kurį gauna iš Bendrijos.

„Politinis spaudimas“

Lenkija ir Vengrija tokius Komisijos planus vertina kaip bandymą netiesiogiai jas nubausti, apeinant tiesioginius mechanizmus, tokius kaip precedento neturinti sankcijų procedūra, kurią Briuselis pradėjo dėl Lenkijos teismų sistemos reformų.

J. C. Junckeris pareiškė, kad „teisinės valstybės principų laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo biudžeto įgyvendinimo sąlyga.“

Tačiau Lenkija tvirtai laikosi savo pozicijos.

„Nesutiksime, kad būtų taikomi nepagrįsti mechanizmai, pagal kuriuos lėšos taptų politinio spaudimo priemone“, – kiek anksčiau pareiškė Lenkijos Europos reikalų viceministras Konradas Szymanskis (Konradas Šimanskis).

Antra, Rytų Europos šalys taip pat greičiausiai priešinsis ir bendram sanglaudos politikos finansavimo mažinimui, ir nuo ekonomikos krizės nukentėjusių Pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija ir Italija, reikalavimams nukreipti joms dalį tų lėšų.

Trečia, bet kokie bandymai sumažinti BŽŪP finansavimą gali išprovokuoti Prancūzijos ūkininkų protestų bangą.

BŽŪP skiriamas finansavimas sudaro 37 proc. visų ES išlaidų, o Sanglaudos fondams tenka 35 proc. bloko išlaidų.

Entuziazmo nekelia ir Briuselio pastangos užtikrinti, kad daugiametis biudžetas būtų patvirtintas iki kitų Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks 2019 metų gegužę.

„Negalime sau leisti prarasti metų“, – pareiškė G. Oettingeris, turėdamas omenyje tai, kad 2014–2020 metų biudžetui patvirtinti prireikė dvejų metų.

ES valstybės narės sako, jog, atsižvelgiant į nesutarimus tarp rytų, vakarų, šiaurės ir pietų, tai yra „neįmanoma“, ir šalys nenori plačiau atverti savo piniginių, kai žemyne vis labiau plinta populizmas.

„Šios derybos paprastai trunka dvejus metus“, – pareiškė naujienų agentūros AFP diplomatiniai šaltiniai.