Pirmasis biudžetas po „Brexito“ ir kova su Lenkija bei Vengrija
Pri­imant nau­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) sep­ty­ne­rių me­tų biu­dže­tą ko­va tarp tur­tin­gų­jų ša­lių, ku­rios su­mo­ka dau­giau, nei gau­na, ir skur­des­nių­jų, ku­rių pa­žan­ga pri­klau­so nuo Briu­se­lio pi­ni­gų, bus aš­tres­nė nei bet ka­da. Len­ki­ja ir Veng­ri­ja nie­ku gy­vu ne­su­tin­ka, kad ES lė­šos bū­tų su­sie­tos su de­mo­kra­ti­jos stan­dar­tais.

Europos Komisija parengė 1,279 trln. eurų bloko biudžetą 2021–2027 metams po daugybę mėnesių trukusių sunkių konsultacijų tarp visų 27 šalių, kurios lieka ES po „Brexito“. Biudžeto planą rengęs ES komisaras Guentheris Oettingeris aiškina, kad norint užpildyti maždaug 12 mlrd.-14 mlrd. eurų skylę, kuri atsiveria Didžiajai Britanijai kitąmet pasitraukus iš ES, reikia derinti apkarpymus ir didesnius valstybių narių įnašus. Gali būti, kad dėl to nepatenkinti liks visi – nuo prancūzų ūkininkų, neteksiančių dalies dosnių ES išmokų, iki nacionalinių vyriausybių, nenorinčių mokėti daugiau.

Šalys be entuziazmo sutinka ir Europos Komisijos siekį patvirtinti biudžetą iki kitų Europos Parlamento rinkimų 2019 metų gegužę. ES narės sako, kad tai neįmanoma, turint galvoje rytinių, vakarinių, šiaurinių ir pietinių narių nesutarimus bei nenorą traukti iš kišenės daugiau pinigų tokiu metu, kai taip stiprėja populizmas. Diplomatinių šaltinių teigimu, tokios derybos paprastai trunka dvejus metus ir šįkart jos bus sunkesnės nei tariantis dėl ankstesnio 2014–2020 metų biudžeto.

Prarasdama Didžiąją Britaniją, ES netenka vienos didžiausių įnašų mokėtojų kaip tik tada, kai blokui būtina finansuoti naujas sritis, tokias kaip gynyba, bei spręsti migracijos problemas. Austrija, Olandija, Suomija pasirengusios priešintis reikalavimams didinti nacionalinius įnašus, daugiau mokėti pasirengusios Prancūzija ir Vokietija.

Pagal dabartinius „Brexito“ planus, Didžioji Britanija nustos mokėti savo įnašus pasibaigus 2020 metams. 2017 metais Jungtinės Karalystės įnašai į ES biudžetą siekė 8,9 mlrd. eurų, atmetus 5,6 mlrd. susigrąžintų eurų.

Mažiau pinigų regionams ir ūkininkams

Dabartinis 2014–2020 metų biudžetas sudaro 1 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Biudžeto komisaras G. Oettingeris nori, kad šalys padidintų savo įnašus nuo 1,1 iki 1,2 proc. BVP. Tačiau jis įspėjo, kad drauge su naujais ištekliais teks susitaikyti ir su apkarpymais, nors jie gana kuklūs ir nesiekia 10 procentų. Šie apkarpymai nukreipti į dvi sritis, kartu praryjančias bemaž tris ketvirtadalius ES biudžeto.

Pirmiausia, tai – vadinamieji sanglaudos fondai, skirti neturtingesnių rytinių narių ekonomikai kilstelėti. Jie sudaro 35 proc. biudžeto. Dabar dauguma šių pinigų keliauja į rytines nares, kurioms reikia pasivyti labiau išsivysčiusias ES šalis. Tačiau pietinės narės, tokios kaip Ispanija ir Italija, ėmė reikalauti, kad dalis šių pinigų būtų skirta ir kitoms šalims kovoti su jaunimo nedarbu. Daugiau regioninio finansavimo tikisi Graikija, kuriai kartu su Italija tenka didžiausia naujų migrantų našta.

Liūdnai pagarsėjusi ES bendroji žemės ūkio politika suryja 37 proc. bloko išlaidų. Jei jos bus apkarpytos, Prancūzijai bus labai sunku susitaikyti, nes jos ūkininkai yra didžiausi šios paramos gavėjai. Paryžius pasisako už „esmines reformas“, bet reikalauja, kad jos nepaveiktų paramos ūkininkams. Toliau finansuoti Bendrąją žemės ūkio politiką siekia Airija, bet ji pasiryžusi didinti ir savo įmokas.

Keičiasi ir biudžeto prioritetai. Vienas jų – ES išorinių sienų apsauga. G. Oettingeris nori penkis kartus padidinti asignavimus Europos pasienio agentūrai „Frontex“, padedančiai reguliuoti nelegalią migraciją. „Frontex“ darbuotojų skaičių norima didinti nuo 1600 dabar iki 5 tūkstančių. Per septynerius metus tai atsieis 20 mlrd.-25 mlrd. eurų.

Be to, papildomų pinigų reikia tokioms sritims kaip skaitmeninė ekonomika, moksliniai tyrimai, studentų mainų programa „Erasmus“.

Europos Komisija taip pat nori padidinti nacionalinių vyriausybių dalį bendruose su ES projektuose. Dabar tokiuose projektuose vyriausybės paprastai dengia 10 proc., ateityje norima jų dalį padidinti iki 30 procentų.

Nepatenkinti gali likti visi – nuo prancūzų ūkininkų, neteksiančių dalies dosnių Europos Sąjungos išmokų, iki nacionalinių vyriausybių, nenorinčių mokėti daugiau.

Negerbi vertybių – negauni pinigų

Tai, kad Briuselis ketina susieti demokratijos standartus su narių finansavimu, visiškai netenkina Lenkijos ir Vengrijos. Lenkijai gresia precedento neturinčios Briuselio sankcijos dėl jos teismų reformos, o Vengrija nuolat kritikuojama dėl demokratijos pažeidimų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Olandijos premjeras Markas Rutte, Skandinavijos vyriausybės ir kai kurie Vokietijos pareigūnai mano, kad šalys, kurios negerbia bloko vertybių, neturėtų pelnytis iš Briuselio pinigų. ES pinigais Lenkijoje finansuojama daugiau kaip 60 proc. valstybės investicijų, Vengrijoje – daugiau kaip 55 procentai.

Abi šalys atmeta tokius planus sakydamos, jog niekada nesutiks, kad „ES fondai taptų politinio spaudimo instrumentu“. Jas gali paremti ir kitos vyriausybės, nenorinčios suteikti Briuseliui naujų galių finansiškai bausti nares.

Siekdama apeiti Lenkijos ir Vengrijos veto, biudžeto planą pristačiusi Europos Komisija atskirai sieks įgaliojimų stabdyti būsimas išmokas šalims, kurios pamina teisinės sistemos nepriklausomumą, negerbia žodžio laisvės.

Norint patvirtinti ilgalaikį ES biudžetą, reikalingas visų narių vieningas pritarimas. Tam, kad lėšų skyrimas būtų susietas su demokratijos standartais ir Europos Komisija galėtų tas lėšas atimti, vieningo narių sutarimo nereikia. Pakanka, kad už tai balsuotų kvalifikuota dauguma – 55 proc. šalių narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Tad Europos Komisija galėtų laimėti šiuos įgaliojimus net Lenkijai ir Vengrijai balsavus prieš.