Pergalę Latvijoje švenčia rusakalbiai ir populistai
Per šeš­ta­die­nį vy­ku­sius Lat­vi­jos par­la­men­to rin­ki­mus dau­giau­sia bal­sų ga­vo ru­sa­kal­bių par­ti­ja „San­tar­vė“. Da­bar rei­kia pa­lauk­ti, ar ji ras koa­li­ci­jos par­tne­rių ir pa­teks į vy­riau­sy­bę. Ki­ti lai­mė­to­jai – nau­jos po­pu­lis­ti­nės par­ti­jos, už ku­rias bal­sa­vo rin­kė­jai, baus­da­mi val­dan­čiuo­sius.

Latvijoje, Europos Sąjungos ir NATO narėje, rusakalbiai sudaro beveik ketvirtadalį (25 proc.) iš maždaug 2 mln. gyventojų, tad nenuostabu, kad jau trečius rinkimus laimi rusakalbių „Santarvė“. Ji ir dabar pelnė 19,8 proc. balsų ir 100 vietų parlamente turės 23 vietas – viena mažiau nei iki šiol.

Didžiulė rusakalbių mažuma Latvijoje yra beveik 50 metų trukusios sovietų okupacijos, kuri baigėsi tik 1991 metais, padarinys. „Santarvei“ vadovauja etninis rusas Nilas Ušakovas, sostinės Rygos meras nuo 2009 metų. Kitos Latvijos partijos ir latvių rinkėjai į „Santarvę“ žiūri kreivai, nepasitiki jos šiltais ryšiais su Maskva.

Itin skaudų smūgį rinkėjai sudavė ligšiolinei trijų partijų valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai, vadovaujamai premjero Mario Kučinskio. Koalicija prarado beveik pusę savo balsų, daugiausia dviem naujokėms. M. Kučinskio centro dešiniųjų Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga buvo tik šešta, gavusi 9,9 proc. balsų, o jos mažesniosios partnerės – konservatorių Nacionalinis aljansas ir liberalų „Naujoji vienybė“ – užėmė penktą ir septintą vietas su 11 ir 6,7 proc. balsų.

Į sudėtingą Latvijos politinį peizažą įsiveržė ir dvi naujos mažesnės partijos, nusistačiusios prieš elitą ir deklaruojančios kovą su korupcija. Populistinė KPV („Kas valdo valstybę?“), vadovaujama spalvingos asmenybės Artuso Kaiminšo – aktoriaus, virtusio nevaldomu parlamentaru, pravardžiuojamu „mūsų Donaldas Trumpas“, – ir prieš korupciją užsimojusi Naujoji konservatorių partija užėmė antrą ir trečią vietas (atitinkamai 14,3 ir 13,6 proc. balsų). Abi drauge šios partijos gavo beveik 28 proc. balsų. Gerai pasirodė ir liberalai „Už plėtrą/Už!“, surinkę 12 proc. balsų.

Iš viso reikalaujamą 5 proc. slenkstį peržengė ir į parlamentą pateko 7 partijos. Rinkėjų aktyvumas siekė maždaug 55 proc. ir buvo mažiausias nuo 1991 metų, kai Latvija atgavo nepriklausomybę. Dabar laukia sunkios savaitės siekiant sudaryti plačią valdančiąją koaliciją, kuri turėtų bent 51 vietos daugumą parlamente.

Rusakalbių problema

Greičiausiai Latviją ir vėl valdys dešiniosios latviškos partijos, tvyrant vis didesniam Vakarų ir Vladimiro Putino valdomos Rusijos priešiškumui. Latvija yra Vakarų pasienio zona, kurios Rusija nenori paleisti iš savo gniaužtų ir laukia kiekvienos progos, kad sustiprintų savo įtaką šioje Baltijos valstybėje.

„Mūsų rinkėjai nebenori senosios posovietinės politikos, kuri iki šiol buvo labai stipri, – sakė Janis Bordanas, Naujosios konservatorių partijos lyderis. – Jie nori stabilios Latvijos, bet ne tokios, kuri stagnuoja.“ Naujieji konservatoriai, priglaudę savo gretose kelis šalies kovos su korupcija pareigūnus, nori stiprinti teisėtvarką ir atsikratyti daugybės aukštus postus užimančių žmonių, kuriuos kaltina korupcija.

J. Bordanas nori tapti naujuoju ministru pirmininku. „Jei atmetame „Santarvę“, tuomet logiška, kad mes prisiimame atsakomybę. Turime būti tam pasirengę, ir tai labai realistiška“, – teigė jis.

Etninis susiskaldymas yra stiprus Latvijos politikoje, ir kitos partijos nebendradarbiauja su „Santarve“, nors ši ir mėgina pateikti save kaip vakarietiško stiliaus socialdemokratinę partiją, bet ryšius su V. Putino „Vieningąja Rusija“ nutraukė tik visai neseniai, rinkimams artėjant. Prezidentas V. Putinas labai domisi rusakalbių gynimu Baltijos šalyse ir stiprina savo karines pajėgas regione. Latvijos rusakalbiai gauna informaciją iš Rusijos žiniasklaidos priemonių, kurios nuolat pasakoja, kaip latviai persekioja rusakalbius. Naujas tyrimas parodė, kad 82 proc. Latvijos rusakalbių žiūri Kremliaus kontroliuojamus Rusijos televizijos kanalus.

Latvijos rusakalbiai gauna informaciją iš Rusijos žiniasklaidos priemonių, kurios nuolat pasakoja, kaip latviai persekioja rusakalbius.

Pavojinga sąjunga

Korupcija ir pinigų plovimas gadina Latvijos reputaciją. Šalies centrinio banko valdytojas laukia teismo paėmęs stambų kyšį, o vienas didžiausių bankų ABLV šiemet buvo likviduotas JAV pareigūnams pateikus kaltinimus stambaus masto pinigų plovimu. Pinigai buvo plaunami žmonėms iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Kol kas tik KPV leido suprasti esanti atvira deryboms su „Santarve“. „Santarvė“ ir dvi populistinės partijos, sudariusios koaliciją, drauge turėtų 55 mandatus 100 vietų parlamente. Nuo arenos nueinantis premjeras M. Kučinskis perspėjo, kad populistų ir „Santarvės“ sąjunga būtų „labai pavojinga“, nes ji reikštų „gana radikalų Latvijos pozicijos dėl Europos Sąjungos ir mūsų saugumo reikalų pokytį“.

Jeigu „Santarvė“ patektų į vyriausybę, ji galėtų pakreipti Latvijos užsienio politiką Rusijos naudai. „Atkreipkite dėmesį, ką garsiai savo reklamoje kalba prokremliška Latvijos socialdemokratinė partija „Santarvė“: ji žada sumažinti išlaidas gynybai iki 1 proc. BVP, – sakė politologas Marcis Bendikas. – Tai prieštarauja NATO savitarpio supratimui. Tai yra jų esminis pažadas rinkėjams.“ Latvija prie NATO prisidėjo 2004-aisiais. Ji – viena iš nedaugelio rytinių Aljanso narių, gynybai skiriančių 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Vis dėlto Latvijos universiteto profesorius politologas Daunis Aueras nemano, kad šie rinkimai Latvijoje kuo nors kitokie ir kitos partijos negalės užkirsti kelio „Santarvei“. „Nėra priežasties joms sudaryti vyriausybę su „Santarve“. Jos gali sudaryti koaliciją tarpusavy“, – pažymėjo jis.

Balsuoti Latvijoje atėjo maždaug 55 proc. rinkėjų.