Per sumaištį dėl „Brexito“ Amsterdamas atrado aukso gyslą
Olan­di­jos sos­ti­nė la­biau nei ku­ris ki­tas Eu­ro­pos mies­tas sten­gia­si iš­nau­do­ti „Bre­xi­to“ tei­kia­mas ga­li­my­bes.

Olandai garsėja gebėjimu nepalankias aplinkybes pakreipti teigiama linkme. Beveik penktadalis jų šalies teritorijos buvo atkovota iš jūros. Galbūt nieko keista, kad Amsterdamas visomis išgalėmis stengiasi įžvelgti augimo galimybes per sumaištį, kilusią dėl „Brexito“.

Kaip rašo Europos naujienų portalas „Politico“, Olandijos sostinėje niekas nedžiūgauja, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES) – ekonominiai šio proceso padariniai gali būti pražūtingi. Tačiau Amsterdamas, be abejonės, nuveikė daugiau nei kuris kitas Europos miestas, kad sumažintų galimą žalą, ir net sugebėjo išpešti naudos iš šios nepavydėtinos situacijos.

„Brexito“ pabėgėliai

2018 metais Olandijos sostinė pritraukė kaip niekada daug užsienio bendrovių – net 153, o kartu su jomis čia įkurta 7,2 tūkst. darbo vietų. Anot miesto valdžios atstovų, pusė iš 4 tūkst. naujų darbo vietų, turinčių atsirasti Amsterdame per ateinančius trejus metus, bus sukurtos būtent dėl Jungtinės Karalystės sprendimo palikti ES.

Viliodami britų įmones olandai plačiai paskleidė žinią, kad gyvenimo kokybė sostinėje gera, ekonomika stipri, o gyventojai mielai bendrauja ir verslo santykius mezga anglų kalba.

Sostinės valdžia į „Brexitą“ reagavo anksti ir greitai. Suburta speciali komanda, vadovaujama mero pavaduotojo Udo Kocko, plačiai paskleidė žinią, kad gyvenimo kokybė mieste gera, ekonomika stipri, o gyventojai mielai bendrauja ir verslo santykius mezga anglų kalba. Su „Brexitu“ susijusių užklausų 2018 metais gauta tiek daug, kad norint į visas jas atsakyti prireikė įtraukti į komandą dar vieną narį.

Svarbi olandų pergalė – į sostinę persikėlė Europos vaistų agentūra (EVA), kuriai teko palikti Londoną dėl „Brexito“. Kad ją priviliotų, Amsterdamas gyrėsi puikiai išplėtota transporto sistema, gyventojų anglų kalbos gebėjimais ir pabrėžė, kad miestas puikiai pritaikytas vaikams auginti.

Šiuo metu EVA baigia perkelti 900 darbuotojų į specialiai jiems Amsterdamo pietuose pastatytą modernų biurų kompleksą. Miesto valdžia pasirūpino tiek agentūros personalu, tiek jo šeimomis – padėjo visais aktualiais klausimais: nuo sveikatos draudimo iki vaikams tinkamų mokyklų paieškos.

Vis dar neaišku, kokiomis sąlygomis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės prekiaus su kitomis ES šalimis po „Brexito“. Bėgdamos nuo tokios nežinios į Amsterdamą persikėlė arba padalinius čia atidarė tokios garsios įmonės kaip Japonijos elektronikos milžinė „Sony“, televizijos kanalų operatorius „Discovery“.

Tuo pat metu Amsterdamas patyliukais, bet veiksmingai transformuojasi į Europos kapitalo rinkų centrą. O per pastaruosius dvejus metus miestas tapo naujuoju ES finansinės prekybos infrastruktūros centru. Iš Londono per Šiaurės jūrą traukiasi ne viena finansų sektoriaus įmonė – nuo finansinių paslaugų grupės „Bloomberg“ iki trumpalaikio finansavimo rinkos platformos „BrokerTec“ ir Londono vertybių popierių rinkos patronuojamosios įmonės „Turquoise“.

Olandijos finansų rinkas kontroliuojanti institucija apklausė 150 įmonių, siekiančių gauti licenciją veikti šalyje, o Užsienio investicijų agentūra derasi su 250 bendrovių, kurios svarsto galimybę čia įsikurti.

Pasak užsienio prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministrės Sigrid Kaag, „artėjantis „Brexitas“ ir įtampa dėl tarptautinės prekybos suteikia galimybių Olandijos bendrovėms“. „Mūsų įmonės yra novatoriškos, lanksčios ir prisitaikančios prie besikeičiančios rinkos. Be to, užsienio įmonėms patraukli ir Olandijos, kaip stabilaus ekonominio centro, padėtis“, – teigė ji.

Į Amsterdamą jau dabar persikraustė nemažai Jungtinės Karalystės gyventojų. Olandai juos vadina „Brexito“ pabėgėliais. Pernai čia iš viso apsigyveno 15 tūkst. imigrantų. Tai viena priežasčių, kodėl būsto kainos mieste dar niekada nebuvo tokios didelės.

Ne tulpėmis klotas

Žinoma, Amsterdamui „Brexitas“ bus ne tulpėmis klotas. Prognozuojama, kad, Jungtinei Karalystei palikus ES, Olandija kasmet patirs ekonominės žalos, siekiančios 1–2 proc. šalies BVP. Į šalį pritrauktų įmonių ir jų darbuotojų nepakaks šiems nuostoliams kompensuoti.

Olandai vieni pirmųjų pradėjo rimtai rengtis Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Bendrijos be susitarimo. Pernai šalies vyriausybė įdarbino beveik tūkstantį naujų muitinės pareigūnų, o Roterdamo uostas, siekdamas apsisaugoti nuo suirutės, sukūrė muitinės dokumentų pateikimo ir skaitmeninio krovinių sekimo sistemą.

Jungtinei Karalystei nepavykus susitarti dėl atsiskyrimo sąlygų, nukentės ištisi Olandijos ekonomikos sektoriai. Amsterdamo gėlių rinka yra didžiausia pasaulyje. Daugelis gėlių prekybininkų labai priklausomi nuo eksporto į Jungtinę Karalystę. 2016 metais ten iškeliavo 13 proc. Olandijoje užaugintų gėlių ir augalų, o apdorotų vaisių ir daržovių – 15 procentų.

Dabar veikianti eksporto sistema priklauso nuo ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Vakare pakrauti Olandijos sunkvežimiai važiuoja tiesiai į keltus Roterdamo uoste, per naktį kerta jūrą ir ryte pristato produktus į Jungtinės Karalystės parduotuves. „Brexitas“ be susitarimo šią sistemą suardytų: prekybai būtų taikomi muitinės formalumai ir Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti tarifai.

Net raudoną kilimą britų įmonėms išvyniojęs Amsterdamas rengiasi blogiausiam variantui. „Atvykėliai nekompensuos nuostolių, kuriuos patirsime dėl sumažėjusio ekonomikos augimo. Gaila, bet atrodo, kad šioje situacijoje laimėtojų nebus“, – teigė parlamentaras Anne Mulderis.

Parengė MILDA BARONAITĖ