Pavojai pasaulio ekonomikai ir demokratijai
Vie­nas iš­sa­miau­sių nuo pat pa­sau­li­nės fi­nan­sų kri­zės ban­ki­nin­kys­tės ir rin­kų ty­ri­mų tei­gia, kad „pa­vo­jin­gos po­van­de­ni­nės sro­vės“ di­di­na pa­vo­jų pa­sau­lio eko­no­mi­kai. Tuo pat me­tu de­mo­kra­ti­jos ly­gis dau­ge­ly­je ša­lių, įskai­tant JAV ir Eu­ro­pos Są­jun­gos, menks­ta.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinio stabilumo ataskaitoje sakoma, kad dabar bankai yra daug saugesni nei 2008 metais, bet iškilo nauja rizika. Didėja įtampa prekyboje ir nelygybė. Tolesni žingsniai prekybos karo link gali rimtai pakenkti pasauliniam augimui. Kitos grėsmės prekybai, tokios kaip chaotiškas „Brexitas“, taip pat priešiškai nuteikia rinkas.

JAV įsikūrusios organizacijos teigimu, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be jokios sutarties – šioje derybų stadijoje toks rezultatas atrodo labiausiai tikėtinas – gali atvesti prie fragmentacijos Europos pinigų rinkose, o tai reikštų, kad finansai nebegalės taip veiksmingai suktis sistemoje. TVF ragina Anglijos banką, kad būtų pasirengęs kiekybiniam atpalaidavimui – pinigų spausdinimui, jei to reikės.

„Brexito“ efektas

Atskirame pranešime TVF konstatuoja, kad istoriškai Jungtinė Karalystė turi silpnus viešuosius finansus ir aukštą įsiskolinimo bei žemą aktyvų lygį. Didžioji Britanija pardavė daug savo turto per praėjusio amžiaus devintojo ir dešimtojo dešimtmečių privatizaciją ir nesukūrė valstybinio gerovės fondo iš pajamų, gautų už naftą, kaip tai padarė Norvegija. Tarp pirmaujančių pramonės šalių tik Portugalijos „neto vertė“ yra žemesnėje pozicijoje. Tai reiškia, kad Didžiajai Britanijai gali tekti ateityje didinti daugiau mokesčių, nes valstybei priklausančių aktyvų augimo nepakaks ekonomikai paremti.

Finansinio stabilumo ataskaita yra antras per 24 valandas TVF paskelbtas perspėjimas dėl pasaulio finansų būklės. Prieš tai TVF sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę kitiems metams. To priežastis – nauji prekybos barjerai.

Pavojingas nusiraminimas

Vyriausybės raginamos atsispirti pagundoms naikinti bankų reguliavimo taisykles, priimtas 2008 metais, kad ir vėl nepasikartotų tokia pati finansų krizė. Prezidentas Donaldas Trumpas jau prastūmė įstatymus, anuliuojančius bankų taisykles Amerikoje smulkesnėms institucijoms sakydamas, kad tai trukdo skolinti verslui.

TVF taip pat perspėja rinkų investuotojus, kurie regėjo didžiausią akcijų kurso kilimą istorijoje. Ataskaitoje sakoma, kad yra pavojus pernelyg nusiraminti dėl galimo ekonominio šoko sistemai. Viena tokių galimybių gali būti „lengvų pinigų“ pabaiga. Centriniai bankai atitraukia stimulus, kuriuos suteikė per finansų krizę. Palūkanų normos kyla ir kiekybinis atpalaidavimas – pinigų spausdinimas – grįžta. TVF baiminasi, kad tai gali baigtis staigiu rinkų kritimu.

Atkreipiamas dėmesys ir į valstybės finansavimo krizę Italijoje, kur šalies bankai patiria didelį spaudimą, nors Italijos premjeras Giuseppe Conte mano, kad TVF prognozės Italijai turi būti pakeistos atsižvelgiant į jos naująjį biudžetą.

„Žvelgiant į priekį, horizonte matyti debesys, – apibendrina TVF. – Parama daugiašališkumui mažėja, ir tai yra pavojinga povandeninė srovė, galinti pakirsti pasitikėjimą politikų gebėjimu atremti ateities krizes.“

Vis dėlto, nepaisydamos prekybos įtampos ir tęsiamos monetarinės politikos normalizacijos keliose išvystytos ekonomikos šalyse, pasaulio finansų rinkos išlieka gyvybingos ir nusiraminusios dėl staigios finansinių sąlygų sugriežtinimo rizikos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Tarptautinio valiutos fondo direktorė Christine Lagarde šnekučiavosi per Didžiojo septyneto susitikimą Kanadoje, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel stebint./Reuters/Scanpix nuotrauka

Užkrato rizika

TVF perspėjimas didina baimę, kad dabartinis pasaulio ekonomikos pagyvėjimas gali trukti neilgai. Amerikos ekonomika yra stipri ir skatina tarptautinius investuotojus ten perkelti kapitalą bei investuoti į dolerį. Kad atvėsintų infliacijos spaudimą, Amerikos centrinis bankas – Federaliniai rezervai – kelia palūkanų normas, o tai veikia kaip dar vienas pasaulinio kapitalo pritraukimo veiksnys, nes grąža didesnė. Dėl to spaudimą patiria besivystančios rinkos ekonomikos, tokios kaip Turkijos ir Argentinos, kurias slegia didelės, investuotojams nerimą keliančios skolos. Pasak TVF, yra „užkrato rizika“, investuotojams vis labiau nervinantis, kiek stiprios yra besivystančios rinkos, ir esant rizikai, kad kapitalo srautai į JAV stiprės. Kapitalo nutekėjimas gali pasiekti 100 mlrd. dolerių per metus, o tai sudaro apie 0,6 proc. besivystančios rinkos ekonomikų bendrojo vidaus produkto. Toks sukrėtimas prilygtų finansų krizei.

Demokratija pavojuje daugelyje šalių

Per pastaruosius ketverius metus demokratijos kokybė daugelyje iš 26 šalių, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, reikšmingai pablogėjo. Vokietijos Bertelsmanno fondo naujame tyrime sakoma, kad tai liečia ne tik seniai žinomus „problemiškus vaikus“ – tokias šalis kaip Vengrija, Lenkija ir Turkija. Demokratijos reitinge JAV taip pat nukrito 9 eilutėmis žemiau ir atsidūrė 18-oje vietoje. Atsakomybę už demokratijos lygio sumažėjimą šalyje, kurioje demokratijos ir laisvės vertybės visuomet nepajudinamai buvo pačioje jos nacionalinio suvokimo šerdyje, tyrėjai priskiria D. Trumpui. Prezidentas, vadinantis žiniasklaidą priešais, nepripažįstantis ir negerbiantis jos nepriklausomos kontroliuojančios funkcijos, kelia pavojų demokratijai ir laisvei.

Pirmas vietas demokratijos reitinge užima Švedija, Suomija, Norvegija ir Danija, penketuką užbaigia Vokietija, po jos eina Šveicarija. Tačiau ir šiose šalyse didėja politinė poliarizacija.

Pirmas vietas demokratijos reitinge užima Švedija, Suomija, Norvegija ir Danija, penketuką užbaigia Vokietija, po jos eina Šveicarija. Tačiau ir šiose šalyse tyrėjai pastebi augančią politinę poliarizaciją, apsunkinančią ekonominių reformų įgyvendinimą. Tą poliarizaciją labiausiai didina populistinės partijos. Poliarizuotoje visuomenėje sunkiau pasiekti platesnį socialinį sutarimą priimant politinius sprendimus.

Lenkija, palyginti su 2014 metais, nusmuko 29 vietomis ir dabar užima 37-ą vietą, Vengrija ir Turkija – 40-ą ir 41-ą.

Demokratijos menkimą mokslininkai sieja ir su tuo, kad daugelis vyriausybių nepakankamai įtraukia piliečius į sprendimų priėmimą, vis mažiau diskutuoja ir konsultuojasi su visuomene prieš įgyvendindamos daugelį politinių projektų. Net tokiose šalyse kaip Vokietija vyriausybės komunikavimas su piliečiais šlubuoja. Tačiau kai vyriausybės valdo lipdamos per piliečių galvas, paprastai jos labai sunkiai pasiekia savo tikslus arba visai jų nepasiekia. Taip yra todėl, kad kuo geriau veikia demokratija, tuo paprastai geresni politikos rezultatai. To įrodymas – Šiaurės Europos šalys, nors populizmas neaplenkė ir Švedijos bei Suomijos.

Bertelsmanno fondo tyrimas sutampa su panašiais Amerikos smegenų centro „Freedom House“ pastebėjimais: demokratija menksta visame pasaulyje jau 12 metų, daugėja šalių, kuriose jaučiamas demokratijos deficitas, piliečių dalyvavimas šalies valdyme nustumiamas vis labiau.