Pasirašyta Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis
Vie­nuo­li­ka ša­lių pa­si­ra­šė Ra­mio­jo van­de­ny­no par­tne­rys­tės (TPP) su­tar­tį, pe­rei­da­mos prie ma­žes­nių mui­tų kaip tik ta­da, kai iš šios par­tne­rys­tės sa­vo ša­lį iš­ve­dęs JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas  įve­dė di­de­lius im­por­to mui­tus plie­nui ir aliu­mi­niui.

Pradinė TPP sutartis, kurios dalyviai būtų atstovavę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadaliui pasaulio prekybos apyvartos, žlugo, kai D. Trumpas, laikydamasis savo darbotvarkės „Pirmiausia Amerika“, nusprendė iš jos pasitraukti.

Tačiau atnaujinta sutartis, kuri dabar vadinama Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partneryste (CPTPP), taip pat yra svarbus laimėjimas ir atvirumo pergalė, per Čilės sostinėje surengtą pasirašymo ceremoniją pareiškė sutarties rėmėjai.

„Didžiuojamės, kad užbaigėme šį procesą, kuris tarptautinei bendruomenei įtaigiai parodo, kad rinkų atvėrimas, ekonomikos integracija ir tarptautinis bendradarbiavimas yra geriausi būdai kurti ekonomines galimybes ir užtikrinti klestėjimą“, – pareiškė Čilės prezidentė Michelle Bachelet.

Sutartį pasirašė vienuolika šalių – Australija , Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas, – kurioms kartu tenka 13,5 proc. pasaulio ekonomikos ir kurios sudaro 500 mln. žmonių rinką – didesnę negu Europos Sąjungos.

Netrukus po to, kai ši sutartis buvo pasirašyta, D. Trumpas įvedė didelius muitus į JAV importuojamam plienui ir aliuminiui, visame pasaulyje sukėlęs įtampą, kuri, kaip įspėja sąjungininkai JAV ir užsienyje, gali virsti pasauliniu prekybos karu.

Buvusio prezidento Baracko Obamos administracija siekė dalyvauti TPP, kurią laikė atsvara didėjančiai Kinijos prekybinei galiai. Pagal šią sutartį ne tik sumažinami muitai, bet ir reikalaujama, kad jos dalyviai laikytųsi griežtų reguliavimo standartų tokiose srityse kaip darbo įstatymai ir aplinkos apsauga.