Pasaulis švenčia Velykas: keisčiausios tradicijos
Ve­ly­kos va­di­na­mos gra­žiau­sia pa­va­sa­rio šven­te. Įvai­rių pa­sau­lio ša­lių gy­ven­to­jai ją mi­ni skir­tin­gai. Kai ku­rios tra­di­ci­jos ga­li nu­ste­bin­ti, tad siū­lo­me su­si­pa­žin­ti su pa­čio­mis ne­įp­ras­čiau­sio­mis.

Graikija: dūžtantys indai ir raketų karas

Velykų išvakarėse Graikijos Korfu saloje tradiciškai pro namų langus ir balkonus į gatves pasipila puodai, keptuvės ir kiti indai. Tai savotiškos varžybos, mat didžiausius indus išmetę žmonės sulaukia daugiausia plojimų. Graikai tiki, kad šukės neša laimę.

Korfu salos tradicija.visitgreece.com nuotrauka

Itin triukšmingai Velykas švenčia Chijo saloje esantis Vrontados kaimelis. Čia kiekvienais metais dvi ortodoksų bažnyčios surengia tikrą raketų karą.

Tarpusavyje besivaržantys parapijiečiai iššauna dešimtis tūkstančių savadarbių fejerverkų. Šio žaidimo tikslas – pataikyti į priešingoje pusėje esančios bažnyčios varpinę.

Kitą dieną sprendžiama, kuri pusė nugalėjo. Bažnyčias ir aplinkinius pastatus nuo raketų smūgių stengiamasi apsaugoti metalo plokštėmis ar vieliniais tinklais.

Ši Velykų pramoga kelia nerimą kai kuriems vietiniams, bet kasmet pritraukia daugybę turistų ir yra labai naudinga vietos ekonomikai.

Manoma, kad šis paprotys atsirado prieš šimtmetį, kai keli Vrontados kaimo gyventojai fejerverkais mėgino išgąsdinti turkų karius.

Norvegija: užvaldo detektyvai

Velykas Norvegai švenčia net 10 dienų. Įdomu tai, kad per šį laikotarpį jie mėgsta ne tik slidinėti kalnuose ir marginti kiaušinius, bet ir narplioti painias žmogžudystes.

Žmonės skaito detektyvines knygas, per nacionalinę televiziją žiūri filmus.

Norvegai aktyviai skaito detektyvines knygas.huffingtonpost.co.uk nuotrauka

Vieni aiškina, kad tradicija susijusi su smurtine Kristaus mirties istorija. Kiti teigia, jog reiškinys prasidėjo 1923 metais, kai per Velykas pasirodė didelio populiarumo susilaukęs detektyvinis romanas „Bergeno ekspreso užpuolimas“ (Bergenstoget plyndret inat!).

Čekija: „muša“ moteris

Supinta gluosnio šakelė.prague.athome-network.com nuotrauka

Čekijoje gyvuoja neįprasta Velykų tradicija – vyrai plaka moteris kaspinėliais išpuoštomis gluosnio šakelėmis. Tai pirmasis pavasarį pražystantis medis, todėl tikima, kad jo šakelės moterims gali perduoti medžio gyvybingumą ir vaisingumą. „Smurtaujantys“ vyrai dailiosios lyties atstovėms linki neblėstančio grožio ir sveikatos. Šios atsidėkodamos pavaišina juos velykiniais skanėstais. Kai kuriuose regionuose moterys kitą dieną „kerštaudamos“ apipila vyrus lediniu vandeniu.

Kolumbija: egzotiški patiekalai

Kolumbiečiai per Velykas kepa kapibarą.Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugelis Kolumbijos gyventojų Velykas leidžia su šeima ir mėgaujasi egzotiškais valgiais. Populiariausi kolumbiečių Velykų patiekalai – vėžlių kiaušinių omletas, iguanų sriuba, kepta kapibara, kaimanų troškinys su kokoso piene virtais ryžiais ir skrudintais manijoko šakniagumbiais. Miestuose gyvenantiems žmonėms itin sunku gauti šių produktų, todėl tuo stengiasi pasirūpi

nti iš kaimų atvykstantys giminaičiai.

Antropologai negali tiksliai pasakyti, kaip atsirado tradicija per Velykas valgyti šiuos patiekalus. Teigiama, kad vietiniai valgė juos dar prieš ispanams į šiuos kraštus atvežant krikščionybę. Mokslininkai mano, kad galbūt šiuo metų laiku gyventojams pritrūkdavo maisto, todėl jie valgydavo viską, kas papuldavo.

Bermuda: laido aitvarus

Bermudos aitvarai yra labai spalvingi.bermudasun.bm nuotrauka

Didįjį penktadienį Bermudos gyventojai švenčia laidydami savo pagamintus aitvarus. Ši tradicija atsirado tuomet, kai britas mokytojas vietos vaikams norėjo kuo suprantamiau paaiškinti, kas yra Kristaus prisikėlimas. Taigi jis pagamino kryžiaus formos aitvarą ir paleido į dangų. Tradiciniai Bermudos aitvarai yra labai spalvingi. Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos gyventojai Velykų proga kepa iš menkių pyragus ir gamina saldžias bandeles, ant kurių išpiešia kryžius.

Filipinai: nusikryžiavimas

Filipiniečiai nori pajausti Jėzaus kančias.AFP/Scanpix nuotrauka

Uoliausi Filipinų katalikai Didįjį penktadienį nusikryžiuoja, nes nori pajausti Jėzaus kančias. Romos katalikų bažnyčia kritikuoja šią tradiciją, bet jos populiarumas nuo to nemažėja – kasmet atsiranda maldininkų, norinčių kelias minutes pakabėti prikalti prie kryžių. Manoma, kad paprotys kilo iš senųjų Filipinų gyventojų religijų ar galbūt dėl klaidingos Šventojo Rašto interpretacijos. Žmonės tikina, jog ši Velykų tradicija padeda jiems apvalyti sielas nuo nuodėmių, išgyti nuo ligų ir padėkoti Dievui.

Meksika: milžiniškas spektaklis

Meksikoje, Iztapalapos mieste, kasmet vyksta renginys, sutraukiantis apie milijoną lankytojų. Apie 5 tūkst. gyventojų kelioms dienoms pamiršta savo kasdienius darbus ir vaidina milžiniškame spektaklyje, kuris atkartoja Kristaus kančią ir prisikėlimą. Visa bendruomenė tampa aktoriais, o miestas – scena.

Tūkstančiai meksikiečių vaidina milžiniškame spektaklyje.authorstream.com nuotrauka

Pagrindiniams Jėzaus ir Marijos vaidmenims asmenys atrenkami itin skrupulingai. Jie ne tik turi būti išoriškai kuo panašesni į savo įkūnijamus veikėjus, neturėti auskarų ir tatuiruočių, bet ir viso pasiruošimo spektakliui metu nerūkyti, negerti, susilaikyti nuo intymių santykių bei kitaip nesilinksminti. Jėzaus vaidmenį atliekantis vaikinas turi būti stiprus ir ištvermingas, nes 4 km jam tenka nešti sunkų kryžių ir iškęsti plakimą rimbais.

Teigiama, kad pirmą kartą toks vaidinimas čia buvo suvaidintas 1833 metais, kai žiemą kilo choleros epidemija. Prieš ligą atsilaikę žmonės nutarė taip atsidėkoti Dievui.