Pasaulio lyderiai susirinko į JAV eksprezidento laidotuvių pamaldas
JAV ly­de­riai ir aukš­tus pos­tus uži­man­tys as­me­nys iš vi­so pa­sau­lio tre­čia­die­nį su­si­rin­ko į eksp­re­zi­den­to Geor­ge'o H. W. Bus­ho lai­do­tu­vių pa­mal­das Va­šing­to­no na­cio­na­li­nė­je ka­ted­ro­je, de­mons­truo­da­mi vie­ny­bę ir leis­da­mi ame­ri­kie­čiams bent aki­mir­kai at­sik­vėp­ti nuo Va­šing­to­ną ir vi­są na­cio­na­li­nę po­li­ti­ką apė­mu­sios pa­gie­žin­gos re­to­ri­kos.

41-asis JAV prezidentas G. H. W. Bushas mirė penktadienį savo namuose Hjustone, eidamas 95-uosius metus.

Dvi dienas jis buvo pašarvotas Kapitolijaus Rotondoje, kur apsilankęs dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidavė pagarbą velioniui, užmiršęs sau būdingą kiek agresyvią laikyseną.

„Laukiu galimybės pabūti su Bushų šeima“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ trečiadienį, prieš tai, kai G. H. W. Busho palaikai buvo išvežti iš Kapitolijaus į Nacionalinę katedrą.

„Tai ne laidotuvės, tai didžio žmogaus, pragyvenusio ilgą ir išskirtinį gyvenimą, pagerbimas. Jo trūks!“, – pridūrė jis.

Katafalkas su G. H. W. Busho karstu lėtai pravažiavo šalia Baltųjų rūmų – pastato, kuriame jis dirbo kaip 41-asis šalies prezidentas.

Laidotuvių procesijos limuzinų kolona išvežė vyresniojo Busho karstą iš Kapitolijaus, kur nuo pirmadienio vakaro su velioniu atsisveikino tūkstančiai gedinčių žmonių.

Jie atėjo pagerbti šalies vadovo, stovėjusio prie valstybės vairo gana neramiais laikais, Šaltojo karo pabaigoje, kuris savo manieromis nė iš tolo nepriminė karingumu ir pompastiškais pasisakymais išsiskiriančio dabartinio šalies karo vado.

Nemažai amerikiečių susirinko atiduoti paskutinę pagarbą G. H. W. Bushui Pensilvanijos prospekte, kuriuo jo karstas buvo vežamas į gedulingas pamaldas Nacionalinėje katedroje.

Neogotikinio stiliaus katedroje vyksiančiose pamaldose dalyvaus D. Trumpas ir dar keturi tebegyvenantys buvę JAV prezidentai – Jimmy Carteris, Billas Clintonas, George'as W. Bushas jaunesnysis ir Barackas Obama.

Tai pirmos JAV prezidento valstybinės laidotuvės po Geraldo Fordo mirties 2006 metais.

George'as W. Bushas su žmona Laura stovėjo prie Kapitolijaus, kai garbės sargyba išnešė JAV nacionaline vėliava uždengtą tėvo karstą.

Į gedulingas pamaldas katedroje atvykusių garsenybių tarpe galima buvo išvysti Didžiosios Britanijos princą Charles'ą, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Jordanijos karalių Abudullah su karalienę Rania, buvusį Lenkijos prezidentą Lechą Walesą, buvusius JAV viceprezidentus Dicką Cheney, Alą Gore'ą ir Joe Bideną, taip pat buvusius valstybės sekretorius Jamesą Bakerį, Coliną Powellą ir Condoleezzą Rice.

Iš viso pasaulio į Vašingtoną plūdo užuojautos žinutės, netekus 41-ojo JAV prezidento, skyrusio didelį dėmesį užsienio politikai ir Amerikos vietai pasaulyje.

Popiežius Pranciškus savo telegramoje pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ Bushų šeimai.

Tačiau siekdamas Respublikonų partijos vairo D. Trumpas negailėjo tulžingos kritikos Bushams. Būtent jis šaipėsi iš Busho vyresniojo frazės apie „tūkstantį šviesos taškelių“ ir kritikavo prezidento sūnų dėl 2003 metų Irako invazijos – „blogiausio sprendimo mūsų šalies istorijoje“.

Tačiau po G. H. W. Busho mirties D. Trumpo elgesys pasikeitė, atrodo, kad jis siekia parodyti esąs išvien su šeima. Apie tai byloja nepompastiškas D. Trumpo ir JAV pirmosios ponios Melania atėjimas atsisveikinti su velioniu Kapitolijuje prie jo karsto.

Valstybinių laidotuvių išvakarėse pirmoji pora susitiko su George'u W. Bushu ir buvusia pirmąja ponia Laura Bush prezidentūros svečių namuose.

„Padorumas ir geranoriškumas“

D. Trumpas trečiadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena. Užsidarė daugelis federalinių įstaigų, taip pat Volstrito vertybinių popierių birža.

Kongresas irgi atidėjo balsavimus, nors šaliai gresia dalies federalinių įstaigų darbo sustabdymas, jeigu įstatymų leidėjai iki šeštadienio vidurnakčio nepriims reikiamų sprendimų dėl finansavimo.

Busho vyresniojo, tapusio antruoju Amerikos prezidentu, kurio sūnus irgi užėmė Ovalųjį kabinetą, mirtis paskatino amerikiečius prisiminti apie jo gyvenimą, pašvęstą tarnauti savo šaliai. G. W. H. Bushas laikomas vienu iškiliausių vadinamosios „didingiausios kartos“ atstovų“.

Pastarosiomis dienomis, Jungtinėse Valstijose tvyrant itin giliam politiniam susiskaldymui, G. W. H. Bushas buvo prisimenamas kaip malonaus būdo ir kuklus šalies tarnas, siekęs sutaikyti priešingas stovyklas.

„Politikai galime pritarti arba nepritarti, – naujienų agentūrai AFP sakė Monica Harisson, aštuonerius metus dirbusi prezidento Ronaldo Reagano administracijoje.

„Tačiau jeigu gerbiame žmogaus asmenybę, manau, tai daug platesnis pagrindas padorumui ir geranoriškumui šalyje“, – pridūrė ji.

Per Antrąjį pasaulinį karą G. W. H. Bushas pelnė apdovanojimų kaip karo lakūnas ir vos nežuvo, kai jo lėktuvas buvo numuštas japonų pajėgų per vieną bombardavimo misiją.

Jis buvo Kongreso narys, pasiuntinys Kinijoje ir ambasadorius prie Jungtinių Tautų, Centrinės žvalgybos valdybos direktorius ir R. Reagano viceprezidentas, kol galiausiai pats perėmė Baltuosius rūmus.

Po ceremonijos Vašingtone G. W. H. Busho karstas bus parskraidintas į Hjustoną. Iki ketvirtadienį vyksiančios laidotuvių ceremonijos buvęs valstybės vadovas bus pašarvotas Šv. Martyno episkopalinėje bažnyčioje.

G. W. H. Bushas bus palaidotas jo vardu pavadintoje prezidentinėje bibliotekoje Teksaso mieste Koledž Steišene, šalia balandį mirusios savo žmonos Barbaros ir jųdviejų dukters Robin, kuri mirė nuo leukemijos būdama trejų metų.