Paprasti žmonės kreipia pasaulį dešinėn
Vi­sa­me pa­sau­ly­je kon­ser­va­ty­vios gru­pės įgy­ja įta­ką ir stip­ri­na de­ši­nių­jų ly­de­rių val­džią. Šią ten­den­ci­ją pa­lai­ko ne tik vy­res­nės kar­tos, bet ir jau­ni­mas.

Staigus naujojo Brazilijos kraštutinių dešiniųjų lyderio Jairo Bolsonaro iškilimas gal ir nustebino kai kuriuos stebėtojus, bet neatsirado tiesiog iš oro. Šio politiko sėkmę lėmė daugelį metų trukusi stiprių visuomeninių judėjimų parama. Tokių grupių balsas vis labiau girdėti įvairiose šalyse nuo Lenkijos iki Tailando, o jų įtaką stiprina ne tiek politikai, kiek paprasti žmonės. Posūkis konservatyvesnės politikos link matomas visame pasaulyje pastaruosius penkerius metus.

Daugėja skirtumų

Dažnai manoma, kad dešiniųjų populizmas yra paskatintas naujų politinių partijų ar charizmatiškų lyderių. Prisiminkime kad ir Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, save pateikiantį kaip savo šalies ir Europos gynėją nuo migrantų musulmonų. Tačiau tikrovėje labai dažnai svarbiausią vaidmenį vaidina ne lyderis, o paprastų žmonių judėjimai – piliečių grupės ar organizacijos, turinčios konkretų tikslą, pavyzdžiui, išgelbėti mokyklą nuo uždarymo arba nuversti režimą. Tai, ką įprasta vadinti pilietine visuomene.

Daugelį metų pilietinė visuomenė buvo laikoma liberalia – remiančia žmogaus teises, demokratines reformas ir ginančia mažumas. Ir dabar būtent šie „pažangūs“ motyvai dažnai patraukia jaunus aktyvistus. Tačiau šiandien pilietinė visuomenė apima vis didesnę žmonių ir politinių tikslų įvairovę, įskaitant dešiniuosius, kurių trauka vis didėja. Daugeliui šių konservatyvių grupių būdingas tikėjimas „tradicinėmis“ vertybėmis, o šios savo ruožtu dažniausiai siejamos su:

* religiniais įsitikinimais,

* bendruomene,

* nacionaline tapatybe,

* apsauga nuo imigracijos,

* parama šeimos institucijai.

Be abejo, konservatyvioje pilietinėje visuomenėje yra ir daug skirtumų. Dauguma tokių grupių palaiko demokratiją ir dirba neperžengdamos tradicinės politikos ribų, labai nedidelis skaičius jų yra kur kas destruktyvesnės ir kartais net smurtinės – lygiai taip pat kaip ir kairiųjų grupės.

Kad ir kokie skirtumai, „Carnegie Europe“ tyrimas rodo, jog yra daug šalių, kuriose konservatyvi piliečių visuomenė suvaidino svarbiausią vaidmenį formuojant vidaus įvykius:

22 metų Kimas Kataguiri neseniai tapo jauniausiu per istoriją Brazilijos Kongreso nariu.brasil247.com nuotr.

Brazilijoje plati konservatyvių grupių koalicija padėjo išstumti prezidentę Dilmą Rouseff iš valdžios 2016 metais, kilus protestams dėl išplitusios korupcijos;

Ukrainoje radikalūs patriotiškai nusiteikę aktyvistai sukėlė pasipriešinimą Rusijos intervencijai, įvairios visuomenės grupės taip pat atsigręžė į religines ir šeimos vertybes;

Tailande konservatyvūs visuomeniniai judėjimai, apibūdinami kaip antidemokratiški, palaikė karinį valdymą;

Indijoje hinduistų nacionalistai įgijo įtaką paremdami ministro pirmininko Narendros Modi politiką, taip pat ir veiksmus atimant pilietybę iš 4 mln. žmonių;

Turkijoje islamiška pilietinė visuomenė suvešėjo valdant „Teisingumo ir plėtros“ partijai;

Lenkijoje stipri pilietinė visuomenė glaudžiai bendradarbiauja su „Teisės ir teisingumo“ vyriausybe, kuri ėmėsi daugelio priemonių teisingumo sistemai kontroliuoti.

Dažnai svarbiausią vaidmenį vaidina paprastų žmonių judėjimai – piliečių grupės ar organizacijos, turinčios konkretų tikslą, pavyzdžiui, išgelbėti mokyklą nuo uždarymo arba nuversti režimą.

Pritraukia jaunimą

Yra ir daug kitų vietų, kur konservatyvios grupės sustiprino savo įtaką – nuo Gruzijos, kur jos priešinasi glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga, iki Ugandos, kur jos veikia prieš didesnę lyčių lygybę. Jungtinėse Valstijose judėjimai prieš abortus ir dešiniojo sparno grupės, įskaitant „Patriotų maldą“, tikinančią, jog vykdo kampaniją už laisvę ir vienybę, surengė daugelį svarbių demonstracijų nuo tada, kai į valdžią atėjo respublikonų prezidentas Donaldas Trumpas.

Europoje prancūzų judėjimas „Génération Identitaire“ laikomas ekvivalentišku Amerikos kraštutiniams dešiniesiems, o „Pegida“ („Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“) dėl savo staigaus iškilimo sukėlė nerimą Vokietijos vyriausybei.

Skirtumai tarp šių grupių svarbūs, nes rodo, kad negalima jų visų vertinti kaip vienos. Lygiai taip pat jų negalima laikyti ir tiesiog konservatyvios vyresnės kartos arba tų, kurie jaučiasi socialinių tendencijų ignoruojami, balsu. Šie judėjimai pritraukia daug jaunų aktyvistų daugelyje šalių.

Viena iš grupių, iš užkulisių vadovaujančių J. Bolsonaro kampanijai, – Laisvos Brazilijos judėjimas – turi 3 mln. sekėjų feisbuke ir daugiau nei milijoną prenumeratorių „YouTube“. Vienas labiausiai žinomų jo veidų – 22 metų Kimas Kataguiri – neseniai tapo jauniausiu per istoriją Brazilijos Kongreso nariu.

Tailande grupė studentų, pasivadinusių „Kibernetiniais skautais“, kaltinami sekę ir kontroliavę kitų piliečių komentarus socialinėje žiniasklaidoje, parėmę karinį režimą ir vykdę kampaniją už tradicines bei monarchijos vertybes. Tailando karinis režimas labai daug laimėjo iš tokios pilietinių grupių paramos.

Panašus bendrumas sieja socialiniuose tinkluose aktyviai veikiančius jaunus žmones ir konservatyvias grupes tokiose šalyse kaip Marokas ir Tunisas.

Dar visai neseniai pilietinės visuomenės erdvėje dominavo liberalūs ir pažangūs motyvai. Dabar į šią erdvę keliasi dešiniojo sparno grupės. Reikia tikėtis nuožmios konkurencijos tarp tokių tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų grupių, nes jos grumiasi, kad būtų išgirstos ne tik politikų, bet ir visos visuomenės.