Okultinė Kremliaus propagandos mašinos dalis (III)
Ana­to­li­jus Kaš­pi­rovs­kis, „Kar­mos Diag­nos­ti­ka“, „Ne­paaiš­ki­na­mi fak­tai“, „Eks­tra­sen­sų mū­šis“ – po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties įsi­su­ku­sios okul­tiz­mo ka­ru­se­lės ryš­kiau­si pa­va­di­ni­mai. Kaip ir dau­ge­lį sfe­rų – žmo­nių ti­kė­ji­mą ant­gam­ti­niais da­ly­kais Krem­lius sten­gia­si iš­nau­do­ti ir įjun­gė į ofi­cia­lų­jį dis­kur­są. Apie tai ra­šo­ma Me­dium.com.

Čia galite rasti pirmąją ir antrąją dalis.

Nuo okultizmu apsėsto neonacių pogrindžio iki akademinės sistemos: kaip Vladimiro Putino administracija legitimavo paribio radikalus

Tarp Aleksandro Dugino prioritetizuotų Rusijos rūpesčių yra Jungtinės Karalystės atskyrimas nuo Europos, Suomijos „absorbavimas“, Ukrainos „aneksija“ ir Kinijos „išmontavimas“.

2018 metų kovą ultranacionalistinių pažiūrų Rusijos rašytojas Aleksandras Prochanovas radikaliame dešiniųjų internetiniame portale „Izborsk-Club“ publikavo esė, kurioje jis aprašė „siaubingą priešiškumą, žudikišką karą, kurį prieš Rusiją pradėjo Amerika. Mūsų priešo rankose yra neįtikėtina karinių, informacinių, psichologinių, maginių ir spiritualistinių jėgų koncentracija. Visa grandiozinė kultūra, kurios dalimis yra tiek skaitmeninės ateities technologijos, tiek viduramžių magija – viskas nukreipta į Rusiją.“

Rusijos rašytojų sąjungos valdybos narys nuo 2014 metų invazijos į Ukrainą populiariojoje žiniasklaidoje pradėjo itin daug ir garsiai reikštis. Maidano metu laikraštyje „Izvestija“ publikuotame rašinyje jis pasmerkė Ukrainos revoliuciją naudodamasis itin groteskiškais vaizdiniais: „...virš Kijevo – visų Rusijos miestų motinos – išsiliejo juoda fašizmo sperma. ... Fašizmas, kaip supuvusi nuodinga tešla, išsiliejo iš Kijevo puodo ir pradeda plisti po Ukrainą.“ Esė baigėsi kreipimusi į Vladimirą Putiną, kad jis vestų Rusijos armiją ir užimtų Donecką, pagrindinį Donecko srities Rytų Ukrainoje miestą. Rusijos žiniasklaidoje šis tekstas sukėlė audrą, iš dalies dėl keisto simbolizmo, iš dalies dėl ekstremistinio tono.

Aleksandro Prokhanovo ryšiai su Kremliaus „pilkuoju kardinolu“ Vladislovu Surkovu siekia dar 2005 metus. Tada Aleksandras Prokhanovas radijo stotyje „Echo Moskvy“ su jauduliu kalbėjo apie judviejų ryšį: „Apturėjau kelis susitikimus su juo, jų metu labai pasitikinčiai kalbėjome itin konfidencialioje aplinkoje, tete-a-tete. Manau, kad jis – labai išmintingas, puikus žmogus, intelektualas, dvasinga, rafinuota asmenybė, rafinuočiausias kazuistas. ... Aukščiau už Surkovą yra tik Putinas.“

Praėjus metams nuo susitikimų, 2006-aisiais apdovanojimus skinantis rašytojas publikavo mistinį romaną „Motorinis laivas Jozefas Brodskis“, kurio siužete apstu raganų, burtininkų ir vampyrų, o Vladislavas Surkovas vaizduojamas kaip su „antirusiškomis jėgomis“ kovojantis ir nuo „globalėjančio pasaulio“ Rusiją gelbėjantis patriotas-intelektualas. Po 2013 metų prieš Putiną nukreiptų protestų Bolotnajos aikštėje Maskvoje Aleksandras Prokhanovas parašė dar vieną mistinį Vladislavui Surkovui dedikuotą romaną „Aukso amžius“. Knygoje pasakojama magiškų galių turinčio vyro istorija, kuris kovoja su amerikiečiais, „pasauline žydija“, bei „Rusijos vidiniu priešu“, tai yra protestuotojų judėjimu.

Aleksandras Prokhanovas okultiniais dalykais susidomėjo dar 1970 metais, kuomet būdamas jaunas jis atsidūrė radikalaus dešiniojo nacionalisto ir „metafizinio realizmo“ Rusijos literatūroje pradininko, rašytojo Jurijaus Mamlejevo aplinkoje. Jurijaus Mamlejevo klubo nariu taip pat buvo Aleksandras Duginas, GRU generolo sūnus, laikui bėgant tapęs plačiai cituojamu įtakingu Rusijos dešiniuoju ideologu ir dešimčių knygų autoriumi, kurių temos varijuoja nuo geopolitikos iki rusiško nacionalizmo iki magijos. Teigiama, kad jo 1997 metais pasirodęs bestseleris „Geopolitikos pamatai“ turėjo didelę įtaką Rusijos užsienio politikos formavimuisi. Yra netgi manančių, kad knyga Rusijos kariuomenės generalinio štabo akademijoje naudojama kaip vadovėlis.

Knygoje skiriamas dėmesys ir Vakarams. Rusijos saugumo tarnyboms pateikiamas prioritetų sąrašas – ką vykdant dezinformacijos ir destabilizacijos kampaniją derėtų įgyvendinti pirmiausiai. Tarp Aleksandro Dugino prioritetizuotų Rusijos rūpesčių yra Jungtinės Karalystės atskyrimas nuo Europos, Suomijos „absorbavimas“, Ukrainos „aneksija“ ir Kinijos „išmontavimas“.

Nors mėginimų pažaboti okultinių paslaugų plitimą Rusijoje ir buvo, jos teliko pastangomis.

Didžiąją devintojo dešimtmečio dalį Aleksandras Duginas praleido studijuodamas ezoterinius nacistinius bei fašistinius rašytojus, tokius, kaip Julių Evolą ir Miguelį Serano. 1988 metais jis prisijungė prie „Pamiat“ (atmintis) bendruomenės, kuri save apibūdino kaip „liaudies nacionalinių-patriotinių ortodoksų krikščionių judėjimą“ ir daugelio buvo pasmerktas kaip antisemitas. Būdamas „Pamiat“ valdančiojo organo nariu prieš pradėdamas studijuoti Trečiąjį Reichą Aleksandras Duginas nariams skaitė paskaitas apie okultizmą ir „šiaurės misticizmą“. 1991 metais jis tyrė dokumentus, susijusius su „Ahnenerbe“, pseudomoksline nacių tyrimų organizacija, kurios tyrimai tapo Heinricho Himmlerio įrankiu ieškant okultinių paaiškinimų nacių teorijoms.

Tuo metu buvo apstu spekuliacijų – ar tik prieigos prie įslaptintos medžiagos Aleksandrui Duginui nesuteikė jo tėvas, GRU generolas. Tačiau jau 1993 metais Aleksandras Duginas pats įtvirtino savo doktriną ir valstybei priklausančiame „Pirmajame kanale“ ėmė vesti programas apie okultizmą ir vokiškojo nacizmo filosofiją. 1996 metais radijo stotyje 101-FM jis vedė kasdienę laidą apie nacių okultizmą ir tuo pat metu leido net du okultinius žurnalus: „Milyj angel“ (Brangus angele) ir „Elementy“ (Elementai). Pirmame „Elementy“ numeryje Aleksandras Duginas rašė: „Mes domimės dvasiniais ir idealistiniais fašizmo, kaip ideologijos, kuri naudodamasi nacionaliniu faktoriumi bando peržengti klasines visuomenės įtampas, aspektais.“ Tame pačiame straipsnyje šlovinami Heinrichas Himmleris, Benito Mussolinis, Francisco Franco ir aibė įvairių Trečiojo Reicho veikėjų. Tais pačiais metais Aleksandras Duginas išleido skandalingąją knygą „Rusijos stačiatikybės metafizika: Rusijos stačiatikių ezoterika“, kur jis apibūdino žydus kaip „pasmerktą tautą ir bendruomenę, kurios dvasinė lyderystė priklauso Judui Iskarijotui“.

Po dar septyniolikos knygų, šimtų straipsnių bei interviu, kurių temos varijavo nuo metafizikos iki geopolitikos, Aleksandras Duginas pagaliau įtvirtino savo kaip populiaraus intelektualo statusą, kai 2009 metais jis tapo Maskvos valstybinio universiteto – aukščiausiai vertinamos Rusijos aukštojo mokslo institucijos – Tarptautinių santykių sociologijos departamento vadovu. Nors 2014 metais jis prarado savo poziciją (iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą, po paties Dugino viešo kreipimosi „žudyk, žudyk, žudyk“), jo produktyvumas tik išaugo. Atleistas iš pareigų universitete, jis galėjo skirti daugiau laiko rašymui apie Vladimirą Putiną, pasaulinę Rusijos misiją, ir, žinoma, okultizmą. To pasekmė – Aleksandro Dugino tapsmas esminiu Kremliaus ideologu ir pagrindiniu nacionalistinės žinutės skleidėju. Tai – iš tiesų stulbinanti pusę amžiaus trukusios kelionės baigtis, kurios metu pačios marginaliausios idėjos buvo integruotos į Rusijos intelektualinę sistemą.

Magija kaip legalus amatas: Rusijos parlamento atsisakymas riboti okultinių paslaugų teikėjus

Rusijos parlamento Ekonominės politikos komitetas du kartus mėgino pristatyti įstatymą, kuriuo okultinės paslaugos Rusijoje būtų uždraustos: 2008 ir 2010 metais. Nors siūlymą rėmė ir kiti parlamentiniai komitetai, abu kartus jis buvo atmestas. Projektui priešinosi žymūs parlamentarai, kaip antai valstybėje pripažinta daktarė Tatjana Jakovleva, kuri laikraščiui „Moskovskij Komsomolec“ yra sakiusi, jog jai pačiai teko studijuoti bioenergetinius laukus ir kad ji žinojo esant žmonių, turinčių magiškų savybių. Kita spaudai šia tema pasisakiusi parlamentarė Jaroslava Nejelova teigė, kad ji priešinosi projektui idant apsaugotų sąžinės laisvę Rusijoje.

Ne taip seniai vienas homeopatinių vaistų gamybos milžinas bylinėjosi su komisija dėl to, kad ši homeopatiją paskelbė pseudomokslu, tokiu būdu šmeiždama jos praktikus ir komerciškai niekindama.

2017 metais Rusijos parlamento žemutiniuose rūmuose buvo atmestas projektas „Apie apgavystes okultinėje ir maginėje veikloje“. Juo norėta pristatyti kriminalinę atsakomybę už apgavystes taip vadinamoms raganoms ir ekstrasensams. Jos autorius, parlamentaras Sergejus Vostrecovas teigė, kad 2016 metais ekstrasensinių paslaugų – ateities būrimo, nekromantijos, spiritualizmo, burtų, magijos – rinkos apyvarta siekė net 1,7 milijardus eurų ir kad industrija auga dėl masinės žiniasklaidos jai rodomo palaikymo.

Nors mėginimų pažaboti okultinių paslaugų plitimą Rusijoje ir buvo, jos teliko pastangomis. Kur kas sėkmingesnės buvo Rusijos vyriausybės pastangos normalizuoti ir standartizuoti tokį verslą. 2009 metų sausį Rusijos Ekonominės plėtros ministerija įtraukė magiją ir telepatinę komunikaciją į oficialų klasifikuojamą amatų ir profesijų registrą. Kitas vyriausybės žingsnis buvo Federalinio mokslinio tradicinės medicinos centro uždarymas 2009 metais. Centre dirbo daugiau nei 40 daktaro laipsnį turinčių žmonių. Nuo 2006 iki 2009 metų jie svarstė, kaip reikia prižiūrėti ir reguliuoti „liaudies medicinos“ taikytojus. Tuometinė sveikatos ministrė Tatjana Golikova pati įsakė uždaryti centrą nepateikdama jokio tokio sprendimo aiškinimo.

Kita institucija dedanti pastangas į okultizmo plėtros valstybėje pažabojimą yra Pseudomokslo komisija. Ją 1998 metais įkūrė Nobelio premijos laureatas fizikas Vitalijus Ginsburgas. Nors ji oficialiai siejama su Rusijos mokslų akademija, realybėje ji iš akademijos negauna jokio finansavimo ir vis dar veikia tik dėl savo narių savanoriškų kontribucijų. Nepaisant to, kad tarp jos narių yra keli žinomi Rusijos mokslininkai, ją nuolat puola politinė sistema ir didieji verslai. 2010 metais komisija buvo kritikuojama parlamento antikorupcijos komitete, esą ji „trukdė mokslininkų tyrimams.“ Ne taip seniai vienas homeopatinių vaistų gamybos milžinas bylinėjosi su komisija dėl to, kad ši homeopatiją paskelbė pseudomokslu, tokiu būdu šmeiždama jos praktikus ir komerciškai niekindama.

Tęsinys netrukus.