Okultinė Kremliaus propagandos mašinos dalis (II)
Ana­to­li­jus Kaš­pi­rovs­kis, Ser­ge­jus La­za­ro­vas ir „Kar­mos Diag­nos­ti­ka“, „Ne­paaiš­ki­na­mi fak­tai“, „Eks­tra­sen­sų mū­šis“ – ži­no­miau­si po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties įsi­su­ku­sios okul­tiz­mo ka­ru­se­lės var­dai ir pa­va­di­ni­mai. Žmo­nių ti­kė­ji­mą ant­gam­ti­niais da­ly­kais Krem­lius sten­gia­si iš­nau­do­ti ir įjun­gė į ofi­cia­lų­jį dis­kur­są. Apie tai ra­šo­ma Me­dium.com.

Pirmąją dalį galite rasti čia.

Okultiniai vaizdiniai masinėje Vladimiro Putino Rusijos kultūroje

Vladislavo Surkovo laikais nutiko dar kai kas stulbinančio: viešumoje savo telepatinėmis ir nuotolinio regėjimo patirtimis dalintis pradėjo aukšto rango žvalgybos pareigūnai.

2000 metais į valdžią atėjusio prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos požiūris į okultizmą gana smarkiai skyrėsi nuo šio pirmtako Boriso Jelcino administracijos požiūrio. Okultizmui vietos atsirado ne vien masinėje žiniasklaidoje – įskaitant valstybės remiamus televizijos kanalus – bet ir populiariame politiniame diskurse. Prie šio pokyčio gana smarkiai prisidėjo Kremliaus „pilkojo kardinolo“ Vladislavo Surkovo iškilimas.

Kremliuje Vladislavas Surkovas atsidūrė būdamas 35 metų, tačiau karjerą paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje jis pradėjo kaip Michailo Chodorkovskio viešųjų ryšių atstovas. Vėliau jis tapo „Pirmojo kanalo“ viešųjų ryšių departamento vadovu – tuomet jis pradėjo bendradarbiauti su anuometiniu Rusijos saugumo tarybos nariu Borisu Berezovskiu. „Vladislavas Surkovas kuravo tai, kas buvo rodoma Rusijos televizijos ekranuose ir gali būti laikomas „post-tiesos politikos„ architektu – politikos, kurioje faktai yra reliatyvūs ir nebesvarbūs,“ – 2016 metais apie Vladislavą Surkovą rašė „The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris.

Vladislavui Surkovui tapus prezidento administracijos vadovo pavaduotoju Rusijos žiniasklaidoje ženkliai išaugo televizijos laidų, susijusių su antgamtiniais reiškiniais, raganystėmis, telepatija, ateities spėjimais, astrologija, nuotoliniu gydimu, NSO ir nekromantija skaičius.

2011 metais žymus Rusijos fotožurnalistas Ilja Varlamovas į savo tinklaraštį patalpino fotoreportažą iš vizito pas Vladislavą Surkovą. Nuotraukose matėsi ant greta ant lentynų stovinčių Johno Lennono ir Che Guevaros atvaizdų padėtos Jaspero Ridley parašyta Benito Mussolini biografija bei Martino Heideggerio knyga „Kas yra metafizika?“.

Tokių nacionalistinių judėjimų, kaip „Idušyje vmeste“ (Einantys kartu) ir „Naši“ (Mūsiškiai), kūrėjas taip pat yra pagarsėjęs melomanas, kurio ryšiai su Rusijos roko muzikos pasauliu yra puikiai žinomi. Jis prisidėjo leidžiant 2003 metais pasirodžiusį grupės „Agata Kristi“ nario Vadimo Samoliovo albumą, pavadinimu „Poluostrova“ (Pusiasaliai).

Vladislavo Surkovo tekstas vienai iš albumo dainų, „Budem kak vse“ (Būsime kaip visi) pateikia aiškią apokaliptinę vizualiką: „Mūsų šeimiminkas – Liuciferis, mes žinome jo stilių. Kalėdoms vietoje sniego mums jis siunčia dulkes. Mes vaikštome su jo begaline orda. Aš būsiu kaip tu. Tu būsi kaip jis. Mes būsime kaip visi. ... Dievas atleis ir sau, ir jam, ir šimtui tūkstančių Judų.“

Daugmaž tuo pačiu metu, kai Vladislavas Surkovas pradėjo įgyvendinti „post-tiesos“ politiką, Rusijos filmuose ir literatūroje įvyko didelis „pop okultizmo“ sprogimas. Kultinio rašytojo Viktoro Pelevino romanas „Skaičiai“ 2004 metais laimėjo Nacionalinio bestselerio literatūrinį apdovanojimą. Jame itin aštriai ir taikliai Rusijos banko sistema vaizduojama kaip slapta FSB ir įvairių ezoterinių praktikuotojų valdoma slapta visuomenė. Pagrindinį knygos veikėją bankininką Stiopą pats autorius yra apibūdinęs kaip „eklektišką šamaną, panašų į daugumą pasiturinčių rusų: jis renka tibetietiškus amuletus ir afrikietiškus apsaugos talismanus bei naudojosi Sibiro ekstrasensų paslaugomis.“

2004 metais pasirodęs Timuro Bekmambetovo trileris „Nakties sargyba“ anuomet tapo pelningiausiu rusišku filmu, vien Rusijoje surinkusiu daugiau, nei 14 mln. eurų, ir aplenkusiu „Žiedų valdovą: Žiedo broliją“. Filosofas Michailas Rylkinas pagrindiniu filmo motyvu įvardino žlugusios Sovietų Sąjungos ir kapitalizmo priešpriešą, kur pirmoji yra vaizduojama kaip teigiama, spalvinga realybė, o antrasis kaip kažkas negero ir tamsaus.

Ekstrasensai saugo motiną tėvynę: žvalgybos pareigūnai skatina okultizmą

Vladislavo Surkovo laikais nutiko dar kai kas stulbinančio: viešumoje savo telepatinėmis ir nuotolinio regėjimo patirtimis dalintis pradėjo aukšto rango žvalgybos pareigūnai. 2006 metais į pensiją išėjęs FSB pareigūnas Borisas Ratnikovas, buvęs pagrindinis prezidento Boriso Jelcino apsauginis, Rusijos žiniasklaidoje išplatino pasakojimą apie savo dalyvavimą parapsichologiniuose tyrimuose, kuriuos nuo 1980 iki 1990 metų vykdė saugumas.

Vėliau Borisas Ratnikovas tapo kelių Rusijos televizinių dokumentinių filmų subjektu. Prieš kameras jis papasakojo, kad į jo šeimą „telepatiškai nusitaikiusios“ šalia jo namų stovinčios Amerikos ambasados transporto priemonės, bei apie Rusijos saugumo agentus, „jaukusius“ Jungtinių valstijų prezidento George H. W. Busho mintis. Anot Boriso Ratnikovo pastarosios operacijos metu buvo surinkta daug svarbios informacijos, tame tarpe – Jungtinių Valstijų planai sunaikinti Rusijos karinį-industrinį kompleksą ir paversti Rusiją visų pasaulio „purvinų industrijų“ – tokių, kaip plieno malimas ir chemikalų gamyba – fabriku.

Borisas Ratnikovas toli gražu nėra vienintelis antivakarietiškas idėjas skleidžiantis „Youtube“ platformoje peržiūras renkantis antgamtiškų fenomenų apologetas. Tiesą pasakius, jis yra vienas iš daugelio naujo žanro atstovų, kuriame metafizika naudojama kaip nacionalistinės retorikos įrankis. Į „Youtube“ paieškos langelį rusiškai suvedus žodžius „Rotšildų sąmokslas“ (tai – populiari tema tarp šiandienos ultranacionalistiškų konspirologų) išmetama apie 1300 rezultatų. Didžioji dalis vaizdo įrašų atrodo taip, lyg juos savo namuose būtų būtų filmavę privatūs asmenys, tačiau per kai kuriuos įrašus galima susekti smulkias nevyriausybines organizacijas. 2013 metais nufilmuota konspirologo Valerijaus Pjakino paskaita „Rotšildų ir Rokfelerių klanai pasaulinėje prognozavimų struktūroje“ į „Youtube“ buvo patalpinta iš aptakiai pavadinto „Konceptualių technologijų fondo“ paskyros. Čia Valerijus Pjakinas daugiau nei valandą praleidžia kalbėdamas apie okultinių žinių tęstinumą nuo Senovės Egipto iki pasaulietinės „žydijos“ bei Amerikos „klanų“, kurie, jis pabrėžia, „valdo“ ir „kontroliuoja“ Vakarų ekonomiką, kultūrą bei diplomatiją. Galutinė jo nenuoseklaus minčių kratinio išvada yra ta, kad nuo besiartinančio branduolinio karo apsaugoti gali tik Vladimiras Putinas.

2005 metais Mesijumi apsiskelbęs Grigorijus Grabovojus susisiekė su „Beslano motinų“ aktyvisčių organizacija – grupe motinų, kurių vaikai žuvo 2004 metais Beslano mokyklos įkaitų dramoje – ir už 39 000 rublių pasiūlė prikelti įkaitų dramoje mirusius vaikus iš numirusiųjų.

Atvirai prieinamų šaltinių tyrimas parodė, kad Valerijus Pjakinas ne tik yra vienas iš svarbiausių „Konceptualių technologijų fondo“ asmenų, bet taip pat „Liaudies judėjimo už dievišką monarchinį valdymą“, įkurto 1997 metais, narys. Judėjimo įkūrėjas – Konstantinas Petrovas, Sovietų Sąjungos generolo, devintajame dešimtmetyje buvusio Rusijos kosmoso agentūros Misijų kontrolės centro Baikonure vado pavaduotojas, po Sovietų Sąjungos žlugimo pasiskelbęs neopagonimi.

Kol mažų grupių ir pavienių ekscentrikų namų gamybos vaizdo įrašai sudaro didžiąją tokio turinio dalį, dar vienas sąmokslo teorijų šaltinis „Youtube“ portale yra nepriklausomos televizinės produkcijos kompanijos. Viena tokia įmonė yra „Telekompanija Meinstrim“, kuriai vadovauja Nikita Čiškinovas, anksčiau didžiuosiuose Rusijos televizijos kanaluose (NTV, TNT ir TV-6) dirbęs prodiuseris. „Telekompanija Menistrim“ į internetą kelia įvairią sąmokslo teorijas populiarinančią dokumentinę medžiagą, kurioje rodoma, kaip Vakarai stengiasi menkinti Rusiją. Programų pavadinimai varijuoja nuo „Anna Chapman ir Jos Vyrai“ iki „Žvaigždės Slaptųjų Agentūrų tarnybose“. Laidų serijoje pasitaiko labai įvairių kaltinimų, kaip antai esą Charlie Chapmanas bendradarbiavęs su KGB

Prikėlimo pardavinėjimas: su FSB susiję okultistai trukdo pilietiniam aktyvizmui

2005 metais Mesijumi apsiskelbęs Grigorijus Grabovojus susisiekė su „Beslano motinų“ aktyvisčių organizacija – grupe motinų, kurių vaikai žuvo 2004 metais Beslano mokyklos įkaitų dramoje – ir už 39 000 rublių pasiūlė prikelti įkaitų dramoje mirusius vaikus iš numirusiųjų. Tai organizaciją suskaldė į dvi dalis. Iki tol su 334 vaikų gyvybių pareikalavusia tragedija susijusią informaciją reikalavusios paviešinti „Beslano motinos“ viešumoje susilaukdavo nemažai dėmesio. Organizacija susikūrė kaip atsakas saugos tarnybų nekompetentingumui gelbėjant vaikus bei vyriausybės agentūrų atsisakymui dalintis su įkaitų drama susijusia informacija. Iš karto po Grigorijaus Grabovojaus pareiškimo kai kurios „Beslano motinų“ narės nuskrido į Maskvą su juo susitikti. Tuo tarpu kitos moterys paskelbė, kad jis yra šarlatanas ir pasiūlymą ignoravo kaip mėginimą diskredituoti grupę.

Kremlius buvo užtvindytas astrologais, Kabalos praktikuotojais ir apsiskelbusiais telepatais.

Nors Grigorijus Grabovojus buvo nuteistas vienuolikai metų kalėjime, jis sugebėjo padaryti nepataisomą žalą aktyvisčių grupės įvaizdžiui. Viešumos akyse „Beslano motinos“ tapo neorganizuotu patiklių, nestabilių moterų ratu. Po trijų metų paaiškėjo, kad šios grupės nutildymas iš tiesų buvo politinės valios išraiška – norėjęs dėl žudynių su Rusijos pareigūnais bylinėtis teisininkas Taimuras Chedžemovas pareiškė, kad nuo bylos jis atsitraukė dėl mirties grėsmės jo šeimai.

Į „Beslano motinas“ šarlatanas kreipėsi jau turėdamas savotišką reputaciją. Prieš paskelbdamas apie savo neva turimas antgamtines galias, žiniasklaidoje vyras jau buvo susilaukęs pakankamai dėmesio kaip „okultiniu tyrėju“ tapęs eksperimentinis mokslininkas, turintis galingų globėjų Rusijos politinėje sistemoje. 1963 metais Uzbekistane gimęs Grigorijus Grabovojus Taškento universitete gavo taikomosios matematikos bakalauro laipsnį. 1995 metais jis persikėlė į Maskvą ir ten įkūrė „Universalaus išganymo“ kultą. Boriso Jelcino administracijos nariai jį aukštino kaip „ribas laužantį paramokslinį tyrėją“. Tarp jų buvo Georgijus Rogozinas, nirtus okultizmo mėgėjas, savo laikais dirbęs Boriso Jelcino apsaugoje. Jo dėka Kremlius buvo užtvindytas astrologais, Kabalos praktikuotojais ir apsiskelbusiais telepatais.

1999 metais Grigorijus Grabovojus Rusijos civilinės gynybos ir ekstremalių situacijų ministerijoje pravedė seriją paskaitų apie tokių situacijų nuspėjimą. 2000 metais jis vedė savo televizijos šou nebeegzistuojančiame TV-6 kanale ir tapo laikraščio, kurio leidimo grupei priklausė du senatoriai bei du parlamentarai, leidėju. 2002 metais Rusijos Kultūros ministerija finansavo šarlataną liaupsinančią dokumentiką, pavadintą „Grigorijaus Grabovojaus misija“. Jo karjera baigėsi po to, kai 2004 metų birželį spaudos konferencijos metu jis paskelbė esąs antras Jėzaus Kristaus atėjimas ir gali prikelti mirusius Beslano vaikus.

Šaltakraujiškas Grigorijaus Grabovojaus plano nežmogiškumas privertė net ir pačius garsiausius Rusijos metafizikos industrijos šarlatanus pareikšti savo nuomonę. Žymus „burtininkas“ ir apsiskelbęs stebukladarys Jurijus Longo, sykį pats surežisavęs teatralizuotą prikėlimą Maskvos morge (kurį jis vėliau pripažino buvusį sceninės magijos triuku), 2006 metų pavasarį vykusioje diskusijoje tarp judviejų TNT televizijos kanale Grigorijų Grabovojų pavadino „melagiu ir ciniku“. Po kelių dienų 55 sulaukęs Jurijus Longo buvo rastas negyvas savo bute. Oficialia mirties priežastimi paskelbtas infarktas.

Tęsinys netrukus.