Nusipirkti ES pilietybę Kipre bus sudėtingiau
Su­lau­kęs kri­ti­kos dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­sų par­da­vi­mo už gry­nuo­sius pi­ni­gus, Kip­ras su­griež­ti­no ti­kri­ni­mo pro­ce­dū­ras, tai­ko­mas prog­ra­mo­je, pa­gal ku­rią in­ves­tuo­to­jams su­tei­kia­ma Kip­ro pi­lie­ty­bė.

Finansų ministras Haris Georgiadis pareiškė, kad šalies institucijos šioje programoje nustatė griežtesnes kontrolės priemones ir sutarė, kad turtingiems užsieniečiams per metus bus išduodama ne daugiau 700 pasų.

„Pavyzdžiui, be patikrų, kurios buvo atliekamos iki šiol, bus vykdomas išsamus ir nuodugnus patikrinimas, kurį kiekvienu atskiru atveju atliks specializuotos užsienio įmonės, – sakė ministras valstybiniam radijui. – Dėl naujosios sistemos procesas dabar yra kruopštesnis ir patikimesnis“.

Pasak ministro, pasų programa yra „naudingas papildomas [pajamų] šaltinis“, tačiau sala nėra priklausoma nuo įplaukų iš investicijų.

Kipras dėl pilietybės mainais už investicijas programos yra sulaukęs nemažai kritikos, nes ji daugiausia pritraukia turtingus rusus ir kinus.

„Nesutinkame, kad Kipro pasai yra parduodami. Kipro pasas, kaip ir bet kurios valstybės pasas, išduodamas remiantis konkrečiais kriterijais“, – pareiškė H. Georgiadis.

Jis atmetė priekaištus, kad programa tapo nebevaldoma, ir pažymėjo, kad pagal atitinkamus įstatymo pakeitimus per metus išduodamų pasų skaičius bus apribotas.

„Nustatyta 700 paraiškų per metus riba...“, – pareiškė ministras.

Jis sutiko, kad sistema nėra tobula, todėl ją reikia keisti.

„Vyriausybė pripažįsta, kad galėjo būti trūkumų, tačiau parodė, jog nori juos šalinti“, – pažymėjo H. Georgiadis.

2013 metais bankroto vos išvengęs Kipras įvedė šią programą, kad pritrauktų būtinų lėšų.

Kad galėtų gauti Kipro pasą, užsieniečiai į nekilnojamąjį turtą, verslą arba vyriausybės obligacijas turi investuoti bent 2 mln. eurų. Be to, jie turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą perkelti į Kiprą.

Apytikriais skaičiavimais, įgyvendinant šią programą, kuri praminta „auksinės vizos“ schema, iki 2016 metų buvo pritraukta maždaug 4,8 mlrd. eurų.