Norvegija reikalauja Kroatijos grąžinti pinigus
Itin mo­der­nios mo­kyk­los sta­ty­bos Vu­ko­va­re, mies­te, ku­ria­me vis dar itin jau­čia­mos Kroa­ti­jos ne­prik­lau­so­my­bės ka­ro nuo­skau­dos, tu­rė­jo pa­ska­tin­ti su­sip­rie­ši­nu­sių vie­tos gy­ven­to­jų su­si­tai­ky­mą. Ta­čiau pro­jek­tas taip iki ga­lo ir ne­bu­vo įgy­ven­din­tas. Nor­ve­gi­ja da­bar rei­ka­lau­ja grą­žin­ti skir­tą par­amą. Apie tai ra­šo por­ta­las „Eu­rac­tiv“.

Daugiatautė mokykla turėjo būti kitokia – pirmoji Kroatijoje, kur šimtai kroatų, serbų ir kitų tautybių vaikų kartu mokosi ir sužino apie savo skirtumus. Tačiau vietos lyderiai į tai, regis, niekada rimtai nežiūrėjo.

2014 metų pirmą pusmetį Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius pasirašė su Oslu susitarimą dėl projekto finansinės paramos. Pagal jį Norvegija buvo pasirengusi skirti 1,3 mln. eurų.

Mokykla turėjo būti atidaryta pernai. Dviejų aukštų pastatas aprūpintas išmaniosiomis lentomis, kompiuteriais, liftais neįgaliesiems, modernia įranga ir spalvingais kilimais.

Galėjo būti pavyzdys

Švietimo ministerija parengė specialią mokymo programą ir subūrė dešimtis specialistų. Tačiau šiemet mokykla taip ir neatvėrė durų, mat tam nepritarė vietos politikai. Tuo metu Norvegija prarado kantrybę ir pabrėžė: nenorite mokyklos, grąžinkite pinigus.

Norvegijos ambasada Kroatijoje apgailestavo dėl nekokios svarbaus projekto baigties. „Buvome pasirengę finansuoti jį. Mokytojai parodė atsidavimą projektui, o tėvai domėjosi mokykla“, – Norvegijos ambasada sakė portalui euractiv.hr.

Kaip pažymėjo Norvegijos ambasados atstovai, šio projekto tikslas – prisidėti prie daugiatautės bendruomenės, kurią itin paveikė karas, atgaivinimo. „Tai galėjo būti pavyzdys, kaip mokyklos gali prisidėti prie integracijos ir užmegzti dialogą karo paveiktose srityse“, – pažymėjo jie.

Pareigūnai aiškino, kad į susitarimus reikia žiūrėti atsakingai. Oslas reikalauja, kad būtų grąžinta 390 tūkst. iš fondo paimtų eurų.

Menkas susidomėjimas

Valdančioji Kroatijos demokratinė sąjunga ir Nepriklausoma demokratinė serbų partija nuo pat pradžių priešinosi tokios mokyklos steigimui. Dabartinis Vukovaro meras Ivanas Penava seniai laiko šį projektą ydingu. Jo žodžiais, suvereni valstybė neturėtų leisti išorės jėgoms kištis į vidaus reikalus.

Ankstesnis miestelio vadovas Željko Sabo kaltina abi partijas nerandant kompromiso dėl projekto ir kišant pagalius į ratus. Jo teigimu, kai kurie miestelio gyventojai nenori užbaigti karo.

Neveikiančios mokyklos direktorius Zlatko Hegedušas pasakojo, kad buvo minčių suburti ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę.Skelbimas buvo patalpintas naujosios mokyklos tinklalapyje, Vukovaro miesto oficialiame puslapyje ir vietos laikraštyje.

Tačiau prašymą parašė tik vienas tėvas. „Buvau nusivylęs tokiu menku susidomėjimu“, – sakė direktorius.

Skiriasi tėvų ir vaikų norai

Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo Vukovaro mūšio mieste vis dar ryškus pasidalijimas tarp čia gyvenančių kroatų ir serbų. Mokyklose vaikai suskirstyti atsižvelgiant į jų etniškumą.

Štai Kristina ir Filipas lanko tą pačią mokyklą, turi tuos pačius mokytojus, bet gyvena tarsi skirtinguose pasauliuose. Serbų ir kroatų vaikai Vukovare neina į tą pačią klasę: viena grupė mokosi mokykloje ryte, kita – po pietų.

„Kadangi einame į mokyklą skirtingomis pamainomis, vieni kitus matome tik savaitgalį ar keičiantis pamainoms“, – sakė 13 metų Kristina. Mergaitei atrodo, kad taip tarsi daroma specialiai, kad jaunimas negalėtų susitikti ir kartu praleisti laiką.

Tėvai gali laisvai rinktis, kokią klasę lankys jų vaikai. Tačiau jie dažniausiai nusprendžia atskirti atžalas nuo kitataučių. Tuo metu 14 metų Filipas norėtų, kad pamainos būtų panaikintos ir visi mokytųsi iš tų pačių vadovėlių.