Netikrų Putino kazokų svarba Rusijoje vis auga
Nuo to lai­ko, kai ge­gu­žės pra­džio­je Krem­lius pa­si­nau­do­jo „ka­zo­kais“, kad šie iš­vai­ky­tų an­ti­vy­riau­sy­bi­nę de­mons­tra­ci­ją, Ru­si­jos val­džia į šį su­fab­ri­kuo­tą ju­dė­ji­mą in­ves­ta­vo mil­ži­niš­kas su­mas ir šiam ėmė skir­ti vis niek­šiš­kes­nes už­duo­tis, jo lo­ja­lu­mą rė­ži­mui es­ka­luo­da­ma per vals­ty­bės val­do­mą ži­niask­lai­dą. Ta­čiau šis Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pro­jek­tas jau plo­jo­si į sie­ną: ti­krų ka­zo­kų to­kios są­ly­gos ne­ten­ki­na. Tai, kad jie at­sis­ky­rė nuo pro­vy­riau­sy­bi­nių gru­pių, tik par­odo, kad re­ži­mo su­kur­ti ir nau­do­ja­mi „ka­zo­kai“ tė­ra dar vie­na hib­ri­di­nė ope­ra­ci­ja. Apie tai in­for­muo­ja ana­li­ti­nis cen­tras „Ja­mes­town Foun­da­tion“.

Nuo „žaliųjų žmogeliukų“ Kryme iki „privačios karinės kompanijos“ „Wagner“ Centrinėje Afrikos Respublikoje – Vladimiras Putinas ne sykį užsienyje pasinaudojo nominaliai nepriklausomomis grupuotėmis ir tokiais būdais įgyvendino „nekonvencines“ misijas, tarp lengvatikių sukūręs neva įtikinamą priedangą. Panašiomis grupuotėmis Vladimiras Putinas pasinaudojo ir Rusijos Federacijos viduje, įskaitant ir pastaruoju metu dėmesį prikausčiusį atvejį, kurį Rusijos prezidentas, jo pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida vadina „kazokais“. Tokiu būdu tikimasi atkurti iki 1917 metų veikusią kazokų kariaunų praktiką ir išnaudoti pakankamai negatyvų kazokų vaizdinį, kurį formuojant įtakos turėjo tiek rusų literatūra, tiek ir Holivudas.

Rusijos vyriausybė Dūmoje pristatė įstatymo projektą, kuriuo „kazokais“ vadintis galėtų tik režimą palaikančios grupuotės.

Abiem atvejais Kremliaus lyderiui gana neblogai sekėsi. Tačiau jo paties priklausomybė nuo tokių smogikų grupių taip pat atskleidė jo režimo silpnumą.

Vladimiras Putinas nusprendė panašiai pasielgti ir valstybės viduje – pavojingoms operacijoms atlikti naudotis netikrais „kazokais“. Štai ką Kremlius nuveikė nuo gegužės „kazokų“ klausimu:

– Rusijos vyriausybė Vladimiro Putino „kazokams“ skyrė milijoną dolerių, kad šie pradėtų sudarinėti „liaudies priešų“ sąrašus. Sąrašus „kazokai“ gali perduoti vyriausybei, patys nusitaikyti į juose įrašytus žmones arba tuos sąrašus paviešinti, kad kiti įvairias represijas palaikantys asmenys galėtų veikti savarankiškai.

– „Kazokų“ lūpomis Kremlius pateikė pareiškimus, kuriais palaikomos labai nepopuliarūs valdžios sprendimai, kaip antai – pensijinio amžiaus kėlimas. Viena „kazokų“ grupė netgi kreipėsi į valdžią, kad pensijas iš viso panaikintų.

– Maskva pasiuntė „kazokus“ persekioti opozicijos grupes nerusiškose respublikose. Pastaruoju metu nuskambėjęs atvejis – Karelijoje vykęs Josifo Stalino režimo aukų susirinkimo išvaikymas.

– Rusijos pareigūnai paskelbė, kad ginkluoti „kazokai“ saugos Maskvos teismus. Šiuo žingsniu siekiama atbaidyti bet kokius ateities protestus prieš represinius teisinius veiksmus Rusijos sostinėje.

– Rusijos vyriausybė Dūmoje pristatė įstatymo projektą, kuriuo „kazokais“ vadintis galėtų tik režimą palaikančios grupuotės. Tokiu būdu iš tikrųjų kazokų būtų atimta ne tik teisė taip vadintis, bet ir dalis tautinės tapatybės.

Nieko nuostabaus, kad tikruosius kazokus tai siutina. Jie yra pikti tiek dėl Kremliaus pastangų juos delegitimuoti, tiek dėl iš jų norimo atimti vardo. Jie ėmėsi veiksmų: Riazanėje virš nei 200 kazokų paskelbė, kad jie neturi nieko bendro su prokremliška „kazokų“ kariauna. Už minėtas atakas yra atsakinga centrinė kazokų kariauna, kuriai vadovauja ne kazokas, o į pensiją išėjęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) generolas leitenantas.

Ši deklaracija parodo, kokie pikti yra tikrieji kazokai. Joje pabrėžiama, kad „Centrinėje kazokų kariaunoje galią uzurpavo nekazokiškos kilmės, pažiūrų ir įsitikinimų žmonės, o pati kariauna transformavosi į daugiasluoksnę iš vyriausybės pinigus gaunančią struktūrą, viso to tikslas yra sukurti išoriškai gražų tačiau nieko bendro su kazokišku turiniu neturintį paveiksliuką,; mes su tuo principingai nesutinkame ir pasitraukiame iš organizacijos“ iki kol bus atstatytas originalus kariaunos tikslas, kuris toli gražu nėra nukreiptas prieš tikrųjų kazokų interesus.

Taip pat jaučiasi ir kiti Rusijoje gyvenantys kazokai – ne vien dėl pastarųjų įvykių, bet dėl visą dešimtmetį trukusio Kremliaus karo su tikraisiais kazokais, grupe žmonių, kurios Vladimiras Putinas ir jo režimas prisibijo, ir kurį tikisi diskredituoti naudojant naujuosius „kazokais“ vadinamus smogikus negražiems tikslams.

Rusijos prezidentas turi gerą priežastį prisibijoti tikrųjų kazokų. Daugelyje Rusijos regionų išsimėtę gyvena apie 5 milijonai trylikai carmečio kazokų armijų priklausiusių kazokų palikuonių. Kai kur jie netgi reikalauja grąžinti kazokams žemes ir suformuoti nacionalinę teritoriją. Jie yra itin aktyvūs Šiaurės Kaukaze. Maskva akivaizdžiai bijo, kad jie gali destabilizuoti situaciją. Tačiau egzistuoja ir rimtesnė priežastis Kremliui sunerimti: nors populiariojoje žiniasklaidoje vyrauja kazokų, kaip kovotojų, įvaizdis, šiandien kazokai yra tikra, tolerantiška tauta. Jų gretose pasitaiko tiek budistų, tiek musulmonų – vien dėl to jie tampa iššūkiu rusų tautai, tokiai, kaip ją supranta Vladimiras Putinas. Ir šiuo atveju lazda pamažu gręžiasi antru galu į Kremlių – stengiantis diskredituoti kazokus, jų mentalitetas ima vis labiau reikštis ir ryškėti tapatybė, daug sparčiau, nei tai būtų įvykę savo tempu.