Neramumai prie sienos didina įtampą dėl migrantų
„Jų ne­tu­rė­tų čia bū­ti“, – sa­kė vie­nas ne­pa­ten­kin­tas Ti­chua­nos gy­ven­to­jas. Apk­lau­sos ro­do, kad mek­si­kie­čių sim­pa­ti­jos prie JAV sie­nos plūs­tan­tiems mig­ran­tams iš Cen­tri­nės Ame­ri­kos ša­lių smar­kiai su­ma­žė­jo.

Apklausa, kurios rezultatus paskelbė vienas didžiausių Meksikos laikraščių „El Universal“, rodo, kad 7 iš 10 meksikiečių neigiamai vertina migrantų atvykimą, daugiau nei pusė – 52 proc. – pritaria tam, kad šalis neįsileistų migrantų be galiojančių dokumentų, 55 proc. palankiai vertina priemonių griežtinimą prieš būsimus karavanus.

Per pastaruosius kelis mėnesius parama migrantų šeimoms taip pat sumažėjo. Tai netrukus pajus naujasis Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, pradedantis eiti pareigas gruodžio 1 dieną. 52 proc. meksikiečių nepritaria jo ketinimui suteikti Centrinės Amerikos migrantams milijoną darbo vizų (40 proc. tam pritaria).

Areštuoja ir deportuoja

Meksikiečiai, kurie gyvena Tichuanoje, pasienio mieste greta San Diego, esančio kitoje sienos pusėje, savo kailiu jaučia migrantų atvykimo padarinius. Prie šios sienos Meksikos federalinė policija ir JAV pasienio pareigūnai mėgina atremti migrantų srautus. Šimtai jų sekmadienį šturmavo sieną, bandydami prasiveržti į JAV. Migrantai staiga suskilo į kelias grupes ir pradėjo veržtis skirtingose vietose. Prieš juos buvo panaudotos ašarinės dujos, kai perlipę pirmąją tvorą jie bandė įveikti antrąją ir laidė akmenis į pasienio pareigūnus.

Migrantai tikisi patekę į JAV gauti ten prieglobstį ir pasilikti. Po šių neramumų JAV ir Meksika kelioms valandoms uždarė Šv. Izidoriaus sienos kirtimo punktą, vieną judriausių pasaulyje. Kitą dieną Tichuanoje neveikė mokyklos – jos buvo uždarytos dėl vaikų saugumo.

7 iš 10 meksikiečių neigiamai vertina migrantų atvykimą, 55 proc. pritaria, kad būtų sugriežtintos priemonės prieš būsimus karavanus.

Daugiau kaip 6 mln. žmonių, gyvenančių Tichuanos ir San Diego pasienio zonoje, Šv. Izidoro perėja yra gyvybiškai svarbi jų gyvenimui. Ją kerta maždaug 25 mln. transporto priemonių su 48 mln. keleivių ir apie 16 mln. pėsčiųjų, keliaujančių tarp JAV ir Meksikos į darbą bei mokyklas. Regiono ekonomika generuoja 220 mlrd. dolerių per metus.

Uždarius perėją, kai kurie Tichuanos gyventojai ir verslų savininkai atėjo su vėzdais ir lazdomis grasinti migrantams – per juos jie netenka savo pragyvenimo šaltinio. Pastarąją savaitę meksikiečiai liejo įtūžį ant migrantų socialiniuose tinkluose, kai internete pasirodė vaizdo medžiaga, kaip migrantė iš Hondūro Miriam Celaya reiškia nepasitenkinimą maistu, kurį ji ir jos dvi dukterys gavo migrantų prieglobstyje.

Meksikos federalinė policija mėgina sulaikyti migrantus, mėginančius veržtis prie JAV sienos./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Meksika pareiškė deportuosianti iš šalies 500 migrantų, kurie „smurtu“ ir „nelegaliai“ mėgino kirsti sieną. Pirmadienį apie 100 Meksikos federalinės policijos pareigūnų su riaušių malšinimo apranga apsupo Benito Juarezo prieglaudą, didžiausią Tichuanoje, kad galėtų identifikuoti ir sulaikyti šiuos žmones. Vėliau Meksika pranešė, kad į savo šalis buvo grąžinti apie 100 užsieniečių. JAV pareigūnai patvirtino, kad buvo areštuoti 69 asmenys, apkaltinti neteisėtai kirtę sieną ir kitais pažeidimais.

Prezidentas D. Trumpas pagrasino visai uždaryti pietinę JAV sieną, jei padėtis taps nevaldoma. Maždaug 6 tūkst. prie sienos dislokuotų JAV karių D. Trumpas suteikė teisę prireikus panaudoti mirtiną jėgą. Tviteryje jis pareiškė, kad Meksikos valdžia turėtų išsiųsti daugumą migrantų atgal į Gvatemalą, Hondūrą ir kitas Centrinės Amerikos šalis lėktuvais, autobusais ar kuo nori. Jis tvirtai pažadėjo, kad šie žmonės į JAV nepateks.

Meras nestums savo miesto į skolą

Nuo spalio 19 dienos Meksikos valdžia jau išsiuntė iš šalies beveik 2 tūkst. Centrinės Amerikos migrantų, atvykusių įvairiais karavanais per pastaruosius mėnesius. Iš viso, Meksikos valdžios duomenimis, namo išsiųsta 11 tūkst. legalaus imigracijos statuso Meksikoje neturinčių migrantų. Jie grąžinami į valstybes, kuriose smurtas ir nusikalstamumas didžiausi pasaulyje: Salvadorą, Gvatemalą, Hondūrą. Nužudymų skaičius ten 8 kartus viršija lygį, kurį Pasaulio sveikatos organizacija laiko epideminiu. Žmonės iš ten bėga nuo persekiojimo, smurto, skurdo ir bado. Iki Tichuanos jie sukorė daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų. Daugelis netikėjo, kad prie sienos bus ilgam sustabdyti. Visus šiuos migrantus D. Trumpas nori laikyti Meksikoje, kol kiekvieną atvejį išnagrinės JAV teismai. Tai reiškia, kad migrantai turės laukti daugybę mėnesių ar net metų.

Laikiname prieglobstyje - tūkstančiai žmonių./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu Tichuanoje susitvenkė maždaug 8 tūkst. migrantų, bet netrukus jų skaičius viršys 10 tūkst., nes vis atvyksta naujų, suvaldyti chaosą tampa vis sunkiau. Benito Juarezo sporto komplekse Tichuanoje prieglobstį rado daugiau kaip 5600 migrantų: 3598 vyrai, 1041 moteris ir 993 vaikai.

Tichuanos meras pareiškė, jog neketina skirti migrantams miesto išteklių ir neleis, kad jų veiksmai sugriautų santykius abiejose sienos pusėse. Tai, kas vyksta Tichuanoje, Juanas Manuelis Gastelumas Buenrostro vadina humanitarine katastrofa ir prašo federalinės vyriausybės pagalbos. „Tichuanos žmonės nemokės už šių migrantų pasilikimą. Aš nestumsiu Tichuanos į skolą, kaip dariau ir visus pastaruosius dvejus metus“, – teigė meras.

Tuo metu Meksikos valdžia teigia dedanti visas įmanomas pastangas, kad pasiūlytų migrantams alternatyvas. Tiems, kurie registruojasi Meksikoje, išduoda laikinus dokumentus ir siūlo laikinus darbus.

Ką darys naujasis prezidentas?

Šeštadienį darbą pradedantis naujasis Meksikos prezidentas, pagal savo inicialus žinomas kaip AMLO, visą savo politinę karjerą grindė neturtingųjų gynimu. Per rinkimų kampaniją jis žadėjo migrantams vizas ir darbus. Politinė krizė jį ištiko dar nė nepradėjus eiti pareigų. Dabar jis turės labai greitai nuspręsti: palaikyti migrantų reikalavimą įleisti juos į JAV, nors daugumos prieglobsčio prašymai vis tiek galiausiai bus atmesti, ar sutikti su D. Trumpo reikalavimu laikyti migrantus Meksikos žemėje, kol nagrinėjami jų prašymai. Visiškai neaišku, ką Meksika gautų už dešimčių tūkstančių migrantų apgyvendinimą, kol jie lauktų Amerikos teismų sprendimų.

Meksikos federalinė policija gaudo migrantus, mėginančius iš Tichuanos prasiveržti į JAV./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Tačiau pyktis su D.Trumpu nesinori dėl svarbių ekonominių interesų ir gerų santykių su JAV. Konfliktas galėtų supurtyti Meksikos rinkas. Tai padeda paaiškinti, kodėl AMLO pasirašė naująją prekybos sutartį, dėl kurios D. Trumpo administracija susiderėjo su jo pirmtaku prezidentu Enrique Pena Nieto.

Praėjus porai savaičių, kai buvo išrinktas, laiške D. Trumpui AMLO išdėstė planą, kaip spręsti migracijos problemą iš esmės. Meksika pasirengusi skirti pinigų savo skurdžių pietinių regionų plėtrai. Jei JAV ir Centrinės Amerikos šalys bendradarbiautų, atsirastų išteklių visam regionui pakelti. AMLO tikslas – kad žmonės galėtų gauti darbo namuose, o migracija būtų galimybė, bet ne būtinybė.