Nepopuliarus prezidentas iškovojo antrą kadenciją
Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Ni­co­las Ma­du­ro pa­skelb­tas sek­ma­die­nį vy­ku­sių prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų vals­ty­bės va­do­vo rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ju. An­trą še­še­rių me­tų ka­den­ci­ją už­si­ti­kri­nu­sio pre­zi­den­to var­žo­vai pa­skel­bė ne­pri­pa­žįs­tan­tys šio bal­sa­vi­mo tei­sė­tu ir par­agi­no vė­liau šiais me­tais su­reng­ti nau­jus rin­ki­mus.

„Nepripažįstame šio rinkimų proceso teisėtu ir teisingu. Mūsų požiūriu, rinkimų nebuvo. Turime rengti Venesueloje naujus rinkimus“, – pareiškė pagrindinis N. Maduro varžovas rinkimuose Henri Falconas dar prieš paskelbiant balsavimo rezultatus.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 75 proc. šalies gyventojų neigiamai vertina Nicolo Maduro darbą.

H. Falconas užsiminė, kad nauji rinkimai galėtų būti surengti lapkritį ar gruodį. Jie tuo metu paprastai ir vyksta Venesueloje, tačiau šiemet įtakinga provyriausybinė šalies asamblėja paankstino rinkimus. Toks šios institucijos sprendimas nusilpusią ir susiskaldžiusią šalies opoziciją užklupo nepasirengusią.

N. Maduro žadėjo „ekonominę revoliuciją“, jeigu bus perrinktas. H. Falconas savo ruožtu ketino keisti šalies nacionalinę valiutą JAV doleriais ir grąžinti velionio kairiųjų prezidento Hugo Chavezo nacionalizuotas įmones bei įsileisti humanitarinę pagalbą, kurios dabartinis prezidentas atsisakė.

Istorinis laimėjimas

Oficialiais duomenimis, savo pilietinę pareigą atliko 46 proc. rinkėjų. Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkė Tibisay Lucena paskelbė, kad N. Maduro surinko 67,7 proc. balsų. Antroje vietoje likęs H. Falconas gavo 21,2 proc. balsų. Paskutinėje prieš rinkimus viešosios nuomonės apklausoje N. Maduro ir H. Falconas žengė koja į koją.

Šalies vadovas pareiškė, jog tai istorinis laimėjimas. „Niekada anksčiau jokiam kandidatui į prezidentus nėra pavykę surinkti 68 proc. rinkėjų balsų“, – sakė N. Maduro, kreipdamasis į minią džiūgaujančių savo šalininkų, susirinkusių prie prezidentūros Karakase.

H. Chavezo politiniu įpėdiniu laikomas N. Maduro Venesuelai vadovauja nuo 2013 metų. Prieš pradėdamas politiko karjerą, jis dirbo autobuso vairuotoju, vėliau buvo profsąjungų aktyvistas.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 75 proc. šalies gyventojų neigiamai vertina dabartinio prezidento darbą. Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau šiuo metu išgyvena gilią ekonomikos krizę. Čia fiksuojama hiperinfliacija, trūksta maisto ir vaistų, išaugęs nusikalstamumas, fiksuojami vandens ir elektros tiekimo infrastruktūros gedimai.

N. Maduro ir jo vyriausybė savo ruožtu teigia, kad ekonomikos krizės priežastis yra priešiškų šalių – visų pirma JAV, taip pat Kolumbijos – susimokymas su dešiniojo sparno verslininkais, esą siekiančiais nuversti valstybės vadovą.

Neigiamos reakcijos

Nicolas Maduro kartu su žmona Cilia Flores džiaugiasi pergale.AFP/Scanpix nuotrauka

H. Falconui, 56 metų buvusiam armijos karininkui, prieš šiuos rinkimus nepavyko užsitikrinti pagrindinių opozicijos lyderių paramos. Per spaudos konferenciją, surengtą dar prieš oficialių rezultatų paskelbimą, jis apkaltino vyriausybę klastojus balsus.

Pagrindinis varžovas atkreipė dėmesį į vadinamuosius raudonuosius taškus – gatvėse šalia balsavimo apylinkių valdančiosios Socialistų partijos įrengtus prekystalius, kur, anot jo, rinkėjams buvo dalijama labdara. Pasak H. Falcono, visoje šalyje buvo įrengta iš viso 12 711 tokių „raudonųjų taškų“ – prie 87 proc. balsavimo apylinkių.

Buvęs šiaurinės Laros valstijos gubernatorius taip pat sakė, kad balsavimo apylinkės tebeveikė ir pasibaigus nustatytam balsavimo laikui, o iš kai kurių buvo išvaryti stebėtojai.

Vyksta rinkėjų registravimas.AFP/Scanpix nuotrauka

Opozicija, ragindama piliečius neiti prie balsadėžių, boikotavo šiuos rinkimus. Juos smerkė ir didelė dalis tarptautinės bendrijos, grasindama sankcijomis. JAV valstybės departamentas vadino rinkimus teisiškai nepagrįstais ir pareiškė, kad jų rezultatų nepripažins. Donaldo Trumpo administracija yra pavadinusi prezidentą diktatoriumi ir raginusi trauktis jį iš pareigų.

Šimtai venesueliečių kelių Lotynų Amerikos šalių sostinėse, tarp jų Bogotoje, Limoje ir Buenos Airėse, taip pat Ispanijos sostinėje Madride, išėjo į gatves protestuoti prieš N. Maduro perrinkimą antrai kadencijai.

Didžiausias protestas vyko Čilės sostinėje Santjage, kur į demonstraciją susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Čilė praėjusiais metais išdavė 73 tūkst. vizų šalį paliekantiems Venesuelos piliečiams.