Naujosios CŽA vadovės paskyrimą klampina tamsios paslaptys
Ką tik pa­skir­ta nau­jo­ji Cen­tri­nės žval­gy­bos agen­tū­ros va­do­vė Gi­na Has­pel žval­gy­bo­je tar­nau­ja jau dau­giau nei 30 me­tų. Jos pa­sky­ri­mui pri­ta­rian­tys eks­per­tai tei­gia, kad CŽA dirbs efek­ty­viau, va­do­vau­ja­ma pro­fe­sio­na­lios žval­gės, o kri­ti­kai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais, esą pir­mo­ji mo­te­ris agen­tū­ros va­do­vė ga­li į kas­die­nę CŽA pra­kti­ką grą­žin­ti kan­ki­ni­mus.

30 metų žvalgyboje

Gina Haspel į svarbiausios JAV žvalgybos organizacijos gretas stojo 1985 metais. Iki 2002 metų ji ne kartą paskirta dirbti CŽA rezidentūrose centrinėje Europoje, Turkijoje ir Centrinėje Azijoje. Keletą kartų ji buvo paskirta rezidentūros vadove.

2002 metais Gina Haspel buvo paskirta vadovauti slaptam CŽA kalėjimui Tailande, o netrukus grįžo į JAV ir pradėjo kuruoti Antiteroristinio centro operatyvinę veiklą. Vėliau ji vadovavo CŽA rezidentūrai Londone, o grįžusi į JAV toliau dirbo įvairiose aukštose pareigose žvalgybinėje bendruomenėje.

2017 metais prezidentas Donaldas trumpas paskyrė Giną Haspel CŽA direktoriaus pavaduotoja. Jos paskyrimui pritarė Senato Žvalgybos komiteto vadovas Devinas Nunesas negailėjęs Ginai Haspel pagyrų, už ilgametę pavyzdingą tarnybą. Tačiau kai kurie kiti komiteto nariai ragino Donaldą Trumpą persigalvoti ir pasirinkti kitą kandidatą, nes Gina Haspel galimai susijusi su CŽA kalėjimuose vykdytais kankinimais.

Prezidentas savo sprendimo nepakeitė, o senatoriai jam sutrukdyti negalėjo, nes CŽA direktoriaus pavaduotojo Senatas netvirtina. Ginos Haspel ginti stojo ir tuometinis CŽA vadovas Mike‘as Pompeo, pavadinęs ją „pavyzdinga žvalgybininke, turinčią retą gebėjimą atlikti darbus iki galo ir įkvėpti aplinkinius“.

Atgaivins uždraustus metodus?

Svarbiausias Ginos Haspel paskyrimo priešininkų argumentas – įtarimai, kad ji dalyvavo galimų „Al Qaeda“ teroristų kankinimuose naudojant vandenį („waterboarding„). Bene rimčiausius kaltinimus dabartinei CŽA vadovei metė buvęs Nacionalinės slaptosios tarnybos direktorius Jose Rodriguezas, memuaruose tvirtinęs, kad Gina Haspel 2005 metais įsakė sunaikinti videoįrašus, kuriuose užfiksuoti įtariamų teroristų tardymai slaptajame kalėjime Tailande. Pasak Jose Rodriguezo, dešimtyse sunaikintų vaizdajuosčių buvo užfiksuoti kankinimai.

Kalėjimas Tailande, kuriam vadovavo Gina Haspel, tebuvo vienas iš daugelio tokių CŽA objektų įvairiose valstybėse. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama įsakė juos uždaryti, kilus pasipiktinimui dėl šiuose kalėjimuose praktikuoto „intensyvaus tardymo“.

Į viešumą iškilo dviejų kalinių – Abu Zubaydaho ir Abdo al-Rahimo al-Nashiri istorijos. Teigiama, kad Abu Zubaydahas vieną mėnesį net 83 kartus kankintas vandeniu. Be to, tardytojai daužė jo galvą į sieną. Jo atžvilgiu taip pat taikyti miego trikdymo ir kiti „grubūs metodai“. Galiausiai tardytojai nusprendė, kad jis nežino jokios naudingos informacijos.

Pastaruoju metu prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra pasisakęs už „intensyvaus tardymo“ praktikos atgaivinimą, todėl Ginos Haspel paskyrimas sukėlė daug gandų, kad CŽA netrukus vėl imsis tardymo metodų, kuriuos daugelis laiko tolygiais kankinimui.

Britų visuomeninis transliuotojas BBC taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad CŽA veikla, kaip dažnai būdinga slaptosioms tarnyboms, prižiūrima tik nominaliai ir veiklos metodų pasirinkimas dažnai priklauso nuo vadovų. Taigi, senų metodų grąžinimą palaiko prezidentas, o agentūrai ėmėsi vadovauti moteris, kaip manoma pati dalyvavusi „intensyviuose tardymuose“.

Tiesa, kai Donaldas Trumpas užsiminė apie tai, kad „waterboarding„ metodą derėtų įteisinti, nuo tokio žingsnio jį atkalbėjo gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattisas.

Svarbiausias Ginos Haspel paskyrimo priešininkų argumentas – įtarimai, kad ji dalyvavo galimų „Al Qaeda“ teroristų kankinimuose.

Ateitis dar neužtikrinta

Ginos Haspel kritikai nerimauja, kad ji pakurstys prezidentą neklausyti Jameso Mattiso ir vėl persigalvoti, tačiau ji gali ir neturėti tokios galimybės. Skirtingai negu pavaduotoją, CŽA direktorių turi patvirtinti Senatas. Šiuo metu dar neaišku į kurią pusę links dauguma senatorių.

Žvalgybos komiteto vadovas respublikonas Richardas Burras pareiškė, kad remia Ginos Haspel kandidatūrą. Tačiau demokratų senatoriai nenusiteikę taip pat pozityviai. Senatorius Ronas Wydenas pareiškė, kad jei Gina Haspel bus patvirtinta CŽA vadove, „vyriausybė nebegalės slėpti nerimą keliančių faktų apie jos praeitį“.

Respublikonų dauguma Senate nedidelė (51/49), o ir kai kurie jos atstovai nėra draugiškai nusiteikę Donaldo Trumpo atžvilgiu. Senatorius iš Kentukio Randas Paulas vakar jau pareiškė, kad balsuos ir prieš Giną Haspel ir prieš Mike‘ą Pompeo (naująjį valstybės sekretorių).

Be to, sklinda gandai, kad Ginos Haspel kandidatūrai nepritars ir garsus bei įtakingas Arizonos senatorius Johnas McCainas, ne kartą pasmerkęs CŽA kankinimų praktiką.

Senatoriai gali atsižvelgti ir į visuomenininkų bei žmogaus teisių gynėjų raginimus balsuoti prieš Ginos Haspel kandidatūrą. Teisių gynėjai „Reprieve“ paskelbė pranešimą, kuriame tvirtina, kad Gina Haspel „netinkama“ vadovauti CŽA. „Tai dar vienas pavyzdys, kad Donaldas Trumpas kliaujasi žmonėmis ir metodais, kurie nuvylė praeityje“, – sakė organizacijos vadovė Maya Foa.