Naujos kosmoso lenktynės: danguje taip, kaip Žemėje
Šal­to­jo ka­ro me­tu dėl vieš­pa­ta­vi­mo kos­mo­se var­žė­si Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­ga. Di­džiu­lį kos­mo­so lenk­ty­nių in­ten­sy­vu­mą ska­ti­no sie­kis par­ody­ti, ku­ri eko­no­mi­nė sis­te­ma yra ge­res­nė. Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai, kos­mo­so už­ka­ria­vi­mo am­bi­ci­jos kiek ap­ri­mo ir vals­ty­bės smar­kiai su­ma­ži­no tam skir­tas lė­šas. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ini­cia­ty­vą pra­dė­jus ro­dy­ti pri­va­čioms bend­ro­vėms, su­kru­to ir vals­ty­bės, tarp ku­rių ne tik JAV ir Ru­si­ja, bet ir Ki­ni­ja, In­di­ja bei Eu­ro­pos ša­lys. Apie tai ra­šo žur­na­las „The Eco­no­mist“.

Artimiausiomis dienomis, jei viskas klostysis pagal planą, iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, bus paleista raketa „Falcon Heavy“. Jos misija – gabenant sportinį automobilį elipsine orbita apskrieti aplink Saulę. „Falcon Heavy“ yra naujausias JAV milijardieriaus Elono Musko įkurtos bendrovės „SpaceX“ produktas. Raketoje bus gabenamas E. Musko asmeninis vyšninės spalvos elektromobilis, kurį pagamino kita milijardieriaus įmonė „Tesla“.

„SpaceX“ siekis ne tik uždirbti pinigų. Jos tikslas – suteikti žmonėms galimybę nukeliauti į Marsą ir jį apgyvendinti. Pasak E. Musko, pirmoji misija į raudonąją planetą bus surengta dar iki 2022-ųjų. O iki to laiko „Falcon Heavy“ gali būti naudojamas palydovams gabenti ir turistinėms kelionėms aplink Mėnulį rengti.

E. Muskas turbūt yra ambicingiausias šių dienų verslininkas, siekiantis žmonijai suteikti galimybę gyventi už Žemės ribų. Tačiau jo vykdoma programa – tik viena pastarųjų metų į kosmosą orientuotų iniciatyvų, atspindinčių besikeičiantį galių balansą Žemėje. Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos kosmoso lenktynių laikais dangus buvo šaltojo karo frontas. Nuo tada pasikeitė galios balansas ne tik tarp valstybių, bet ir tarp vyriausybių bei individų.

Augančios Kinijos ambicijos

Tai nereiškia, jog iš kosmoso dingo tarptautinė konkurencija. Pavyzdžiui, Kinija taip pat rodo iniciatyvą dėl Marso. Praeitais metais Pekinas nusprendė, kad šalies šiaurės vakaruose esanti dykuma yra pakankamai marsiška, kad ten būtų rengiami į Raudonąją planetą ateityje skrisiantys taikonautai (kinų kalba „taikong“ reiškia kosmosą). Kinija taip pat ėmėsi iš šalies šiaurės į pietus, Hainano salą, perkelti savo pagrindinį kosmodromą. Šį sprendimą iš dalies motyvavo tuo, kad raketų paleidimas efektyvesnis, kai kosmodromas yra arčiau pusiaujo.

O štai praeitų metų pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė politikos direktyvą, kuria paragino šalies kosmoso agentūrą NASA vėl pasiųsti amerikiečius į Mėnulį – pirmąkart nuo 1972 metų – ir pradėti ruoštis būsimoms kelionėms į Marsą.

Tačiau, palyginti su praėjusio amžiaus septintuoju dešimtmečiu, lenktynės juda vėžlio greičiu. D. Trumpo pasirašytoje direktyvoje nėra nurodyti jokie terminai. Kinijos ambicingoje programoje, kurios tikslas – moteris ir vyrus išlaipinti Mėnulyje, taip pat galima pastebėti šiokio tokio abejingumo. Didesnis valstybių atsipalaidavimas dėl įsigalėjimo kosmose susijęs su tuo, kad pirmosios lenktynės buvo vertinamos kaip esminis testas, parodysiantis, kuri ekonominė sistema – kapitalizmas ar planinė ekonomika – yra geresnė. Nors, reikia pasakyti, kad NASA pastangos turbūt buvo labiausiai valstybės kontroliuota civilinė operacija per visą Jungtinių Valstijų istoriją. Šių dienų kosmoso programoms būdingas intensyvumo stygius atspindi ramesnę Žemės supergalybių konkurencijos prigimtį.

Turto ir technologijų pasklidimas

Lenktynės taip pat atspindi turto ir technologijų didesnį pasklidimą pasaulyje. Nuo praeito amžiaus septintojo dešimtmečio padaugėjo į kosmosą besiorientuojančių valstybių. Dabar, be JAV, Rusijos ir Kinijos, kosmoso programas taip pat turi Europa, Indija ir Japonija. Jų automatiniai erdvėlaiviai gali pasiekti Mėnulį ir kitus dangaus kūnus.

Originaliųjų kosmoso lenktynių laikotarpiu niekas nebūtų patikėjęs, jog privatus asmuo galėtų vykdyti kosmoso programą. Dabar tokių vizionierių yra ne vienas. E. Musko bendrovė turi konkurentų, pradedant „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso remiama „Blue Origin“ ir baigiant ambicingu, nedideliu startuoliu „Rocket Lab“, kuris prieš kelias dienas įvykdė jau antrą raketos „Electron“ bandomąjį skrydį.

Palydovų kėlimas į orbitą yra pelningas, tad nenuostabu, kad to griebėsi privačios bendrovės. Tačiau turtingo asmens siekis leisti pinigus tokiam fantastiniam kosmoso projektui yra labai neįprastas žingsnis. Taip pat ir rodiklis, kokius turtus yra susikrovę kai kurie asmenys.

Kol kas privačios kosmoso programos, ar jos būtų komercinės, ar vykdomos idealistiniais tikslais, daugiausia yra amerikietiškos. Tačiau šis modelis plinta. Pavyzdžiui, Liuksemburgo valstybė į JAV bendrovę „Planetary Resources“, kurios siekis užsiimti asteroidų eksploatacija, yra investavusi 25 mln. eurų. Net Kinija pradėjo remti besikuriančias raketų bendroves. O prasidedančiose varžybose į Marsą dalyvauja ne tik privačios įmonės, bet ir valstybės. Tai bus daug geresnis ekonominių sistemų testas nei originalios kosmoso lenktynės.