Nauja koalicija Latvijoje derina paskutinius akordus
De­ry­bos dėl ki­tos Lat­vi­jos pen­kių par­ti­jų val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos vyks­ta ge­riau, nei ti­kė­ta­si, tad ne­tru­kus Lat­vi­ja ga­li tu­rė­ti nau­ją cen­tro de­ši­nių­jų vy­riau­sy­bę, va­do­vau­ja­mą Ja­nio Bor­da­no. Po su­si­ti­ki­mo su po­ten­cia­liais koa­li­ci­jos par­tne­riais jis pra­ne­šė, kad par­ti­joms pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl bū­si­mos Lat­vi­jos vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų.

Latvijoje jau antras mėnuo po rinkimų vyksta naujos vyriausybės formavimas – prezidento Raimondo Vėjonio paskirtas konservatorių premjeras J. Bordanas dar turi laiko iki lapkričio 21 dienos sudaryti centro dešiniųjų koaliciją tokiu metu, kai ši Baltijos valstybė tebesigalynėja su jos finansų sektorių užgriuvusiais sunkumais. Jei J. Bordanui nepavyktų, prezidentas skirtų kitą kandidatą į premjerus.

Daugiausia vietų parlamente laimėjusi rusakalbių „Santarvė“ toliau liks izoliuota dėl savo prorusiškos pozicijos, kuri sėkmingai į Vakarus žengiančiai Latvijai visiškai nepriimtina.

Naujosios konservatorių partijos lyderis tariasi su keturiomis partijomis – tokios koalicijos daugiausia ir valdė Latviją nuo 1991 metų, kai ji po SSRS žlugimo atkūrė nepriklausomybę.

Apie 2 mln. gyventojų turinti Baltijos valstybė, NATO ir Europos Sąjungos (ES) bei euro zonos narė, šiemet patyrė stiprų smūgį, kai trečias pagal didumą jos bankas buvo apkaltintas pinigų plovimu, o teisėsaugos pareigūnai centrinio banko valdytojui pateikė kaltinimus kyšininkavimu stambiu mastu. Pasak prezidento R. Vėjonio, finansų sektoriaus suirutė ir įtampa santykiuose su kaimyne Rusija yra svarbiausi kitos Latvijos vyriausybės prioritetai.

Už borto – dvi partijos

Lapkričio 7 dieną gavęs prezidento įgaliojimus J. Bordanas iškart pareiškė, kad neketina įtraukti į derybas ministro pirmininko Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungos, kadenciją baigiančios koalicijos pagrindinės partnerės, praradusios beveik pusę turėtų vietų parlamente.

Per rinkimus spalio 6 dieną latviai išrinko 100 vietų parlamentą, į kurį pateko 7 partijos, 6 jų iki šiol dalyvavo koalicijos darybose. Septintoji yra daugiausia vietų parlamente laimėjusi rusakalbių partija „Santarvė“, tačiau su ja nesiderama ir ji toliau liks izoliuota dėl savo prorusiškos pozicijos, kuri sėkmingai į Vakarus žengiančiai Latvijai visiškai nepriimtina. Visus pastaruosius metus „Santarvė“ buvo pasmerkta likti opozicijoje, nes jokios kitos partijos su ja nebendradarbiavo.

5 partijų koalicija, paliekant už borto žaliuosius ir valstiečius bei „Santarvę“, turėtų parlamente patogią 66 mandatų daugumą. Per rinkimus J. Bordano naujieji konservatoriai laimėjo Saeimoje 16 vietų. Populistinės „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) vadovas Aldis Gobzemas ir liberaliam susivienijimui „Už plėtrą! Už!“ vadovaujantis Artis Pabrikas yra kiti du svarbiausi galimos naujos koalicijos lyderiai. Į koaliciją taip pat įeitų dešiniųjų Nacionalinis aljansas ir liberalų bei konservatorių susivienijimas „Naujoji vienybė“.

Prioritetai – saugumas ir finansai

Skirdamas J. Bordaną, prezidentas R. Vėjonis sakė, kad iš naujosios vyriausybės tikisi, jog ji stiprins Latvijos saugumą ir jos finansų sistemą bei sudarys subalansuotą valstybės biudžetą. Kaip labai svarbius dalykus prezidentas minėjo pinigų plovimą užkertančius mechanizmus bei teroristų finansavimo problemą. Ji tapo aštri Latvijai, kai paaiškėjo, jog dabar jau žlugęs bankas ABLV padėjo įvykdyti transakcijas, susijusias su Šiaurės Korėjos raketų programa.

J. Bordanas pradėjo dirbti Saeimoje 1993 metais kaip tuometės liberalios partijos „Latvijos kelias“ narys.

Jis taip pat yra dirbęs buvusio premjero Valdžio Dombrovskio patarėju, o 2012–2014 metais buvo teisingumo ministras.

Kaip savo būsimos vyriausybės prioritetus J. Bordanas nurodė įstatymo valdžios stiprinimą ir socialinės nelygybės mažinimą. Jo vyriausybė taip pat ketina panaikinti dabartinę žaliosios energijos subsidijavimo sistemą, imtis švietimo ir sveikatos apsaugos reformų, demografinių problemų, reformuoti savivaldą.

Pastarieji parlamento rinkimai Latvijoje buvo vieni svarbiausių per praėjusį dešimtmetį, nes jie atvedė į Saeimą naują politinių partijų kartą ir nustūmė į šoną iki šiol dominavusias politines jėgas. Jų praradimus per rinkimus lėmė trys naujokės: Naujųjų konservatorių partija, „Už plėtrą! Už!“ ir populistinė „Kam priklauso valstybė?“ Tačiau skirtingai nei daug kur kitur pasaulyje, Latvijoje neįvyko posūkio nei į dešiniųjų nacionalizmą, nei į ekonominį kairiųjų populizmą. Iškilusios naujokės nėra ekstremistinės, jos atėjo su stipria antikorupcine platforma ir yra linkusios bendradarbiauti.

Latvijos televizija pranešė, kad partneriai jau dalijasi ministerijų portfelius. Naujųjų konservatorių partija pretenduoja į premjero, finansų, vidaus reikalų, švietimo ir mokslo ministrų postus. KPV LV gali gauti žemės ūkio, ekonomikos ir transporto ministerijas. „Už plėtrą! Už!“ siūlomi gamtosaugos ir regionų plėtros, sveikatos ir socialinių reikalų ministrų portfeliai. „Naujoji vienybė“ deleguos į vyriausybę teisingumo ir užsienio reikalų ministrus. Tuomet Nacionaliniam aljansui atiteks kultūros ir gynybos ministerijos. Prezidentas pareikalavo, kad su juo būtų derinamos svarbiausių ministrų, įskaitant gynybos ir užsienio reikalų, kandidatūros.