NATO susitikime – Angelos Merkel ir Donaldo Trumpo žodžių karas
Tre­čia­die­nį į dvie­jų die­nų truk­mės NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Briu­se­ly­je Va­ka­rų vals­ty­bių ly­de­riai rin­ko­si su ne­ri­mu. Pa­pras­tai dėl ap­ta­ria­mų klau­si­mų, ren­gi­nio de­ta­lių ir bend­ro par­eiš­ki­mo bū­na su­si­tar­ta iš anks­to ir vis­kas klos­to­si be di­des­nių ne­ti­kė­tu­mų. Ta­čiau šie­met ja­me da­ly­vau­ja ne­nus­pė­ja­mas JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas, ku­ris jau pir­mai­siais žo­džiais da­vė konf­ron­ta­ci­nį su­si­ti­ki­mo to­ną. Pa­grin­di­niu jo kri­ti­kos tai­ki­niu ta­po Vo­kie­ti­ja.

Per darbo pusryčius su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu D. Trumpas JAV sąjungininkes pavadino nusikaltėlėmis dėl nepakankamų išlaidų gynybai ir užsipuolė Vokietiją, tvirtindamas, kad dėl „netinkamo“ dujų susitarimo su Maskva ji tapo „Rusijos belaisve“.

Donaldas Trumpas: „Mes saugome Vokietiją, saugome Prancūziją, saugome visas šias valstybes ir tada kai kurios iš jų sudaro susitarimą dėl dujotiekio su Rusija, į kurios iždą sumoka milijardus dolerių. Manau, kad tai visiškai nepriimtina.“

„Daugelis valstybių nemoka, kiek turėtų, ir, jei atvirai, daugelis šalių per daugybę metų mums įsiskolino milžiniškas sumas, – teigė D. Trumpas. – Mano požiūriu, jos yra nusikaltėlės, nes už jas turi mokėti JAV.“

Tačiau daugiausia kritikos sulaukė Berlynas. „Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Berlyno susitarimą dėl dujotiekio „North Stream 2“.

„Mes saugome Vokietiją, saugome Prancūziją, saugome visas šias valstybes ir tada kai kurios iš jų sudaro susitarimą dėl dujotiekio su Rusija, į kurios iždą sumoka milijardus dolerių. Manau, kad tai visiškai nepriimtina“, – dėstė JAV prezidentas. Jis pridūrė, kad Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išteklių daro neigiamą poveikį transatlantiniam aljansui, todėl NATO sąjungininkės turi kalbėtis su Berlynu šia tema.

D. Trumpas nepamiršo sukritikuoti Vokietijos ir dėl išlaidų gynybai. „Negana to, Vokietija moka vos kiek daugiau nei 1 proc. BVP, kai JAV skiria 4,2 proc. daug didesnio BVP. Aš manau, kad tai taip pat nepriimtina.“

NATO duomenimis, Vokietija gynybai skiria 1,24 proc. šalies BVP, o JAV – 3,5 procento.

2 proc. priekaištas

Bent 2 proc. BVP skyrimas gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas standartas, tačiau pagal antradienį NATO paskelbtas projekcijas tik 5 valstybės 2018 metais peržengs šį slenkstį: JAV, Graikija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Latvija.

Dėl 2 proc. reikalavimo nesilaikymo D. Trumpas NATO nares kritikuoja dar nuo 2016 metų, kai buvo kandidatas į JAV prezidentus, tad šie jo priekaištai nebuvo netikėti. Tačiau palietęs „Nord Stream 2“ klausimą D. Trumpas nustebino ne vieną.

Atsakydamas į tai, J. Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau pridūrė, kad NATO nepamiršta energetinio saugumo temos.

„Yra įvairių požiūrių dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Tai gerai žinoma. Ne NATO priiminėti sprendimus (šiuo klausimu), tai nacionalinių vyriausybių sprendimas, – tvirtino Aljanso generalinis sekretorius. – Tačiau NATO, žinoma, skiria dėmesio ir energetinio saugumo klausimui, nes mes suprantame: energetikos ir saugumo klausimai yra susiję.“

J. Stoltenbergas pridūrė, kad Aljansas bando energijos šaltinių diversifikavimo ir investavimo į žaliąją energetiką būdu mažinti priklausomybę nuo energijos importo, o energijos vartojimą padaryti lankstesnį.

A. Merkel atsakas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel D. Trumpo priekaištų Vokietijai nepriėmė nuolankiai. Ji į Briuselį atvyko praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento kritikos pliūpsnio ir leido suprasti, kad jai nereikia pamokų, kaip elgtis su autoritariniais režimais.

„Aš pati patyriau, ką reiškė, kai dalį Vokietijos kontroliavo Sovietų Sąjunga. Esu labai patenkinta, kad šiandien esame suvienyti laisvėje kaip Vokietijos Federacinė Respublika ir todėl taip pat galime vykdyti savo nepriklausomą politiką bei priimti nepriklausomus sprendimus“, – tvirtino A. Merkel.

Ji taip pat nesutiko su JAV prezidento kritika, kad Vokietija per mažai prisideda prie Europos gynybos. „Vokietija dėl NATO daro daug, – kalbėjo šalies vadovė. – Vokietija yra antroje vietoje pagal siunčiamus karius, didžioji dalis mūsų karinių pajėgumų yra siūloma NATO ir iki šiol mes dalyvaujame operacijose Afganistane. Taip mes giname ir Jungtinių Valstijų interesus.“

Susitikimas su V. Putinu

Sukėlęs audrą Briuselyje D. Trumpas ten ilgai neužsibus ir dar šiandien po pietų iškeliaus į Jungtinę Karalystę, kurioje viešės iki sekmadienio vakaro. Londone JAV prezidentą žada pasitikti tūkstančiai protestuotojų. Tai bus pirmas D. Trumpo oficialus vizitas į šią šalį. Po jo JAV prezidentas vyks į Suomiją, kur Helsinkyje pirmadienį numatytas jo susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Vykdamas į NATO viršūnių susitikimą, JAV prezidentas žurnalistams pareiškė: „Atvirai sakant, susitikimas su V. Putinu gali būti lengviausias iš jų visų. Kas būtų pamanęs?“

Iki šiol JAV ir Rusijos vadovai buvo susitikę du kartus tarptautinių susitikimų užkulisiuose.

Helsinkio planai yra vertinami gana prieštaringai, nes Rusija kaltinama kišimuisi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Tačiau D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas susitikimą gynė, sakydamas, kad „tiesioginis D. Trumpo ir V. Putino bendravimas atitinka JAV nacionalinius interesus“.

„Nepaisant tarp mūsų esančių skirtumų yra platus spektras klausimų, kuriais prezidentas D. Trumpas ir prezidentas V. Putinas mano galintys rasti konstruktyvių sprendimų, – pareiškė J. Boltonas. – Nemanau, kad kas sakytų, jog tai bloga mintis.“

Savo ruožtu J. Stoltenbergas palankiai įvertino D. Trumpo ir V. Putino susitikimą, teigdamas, jog jam dialogas yra ne silpnybės, o stiprybės ženklas.

„Kalbėjimas su Rusija, susitikimas su jos lyderiais visiškai atitinka NATO politiką. Mes nenorime naujo šaltojo karo. Nenorime izoliuoti Rusijos. Mes norime siekti geresnių santykių“, – tvirtino NATO generalinis sekretorius.