NATO susitikimą trikdo nesutarimai dėl prekybos
NA­TO va­do­vas Jen­sas Stol­ten­ber­gas tre­čia­die­nį par­eiš­kė no­rin­tis ne­leis­ti, kad Eu­ro­pos ša­lių ir JAV gin­čas pa­siek­tų Al­jan­są, ir pers­pė­jo dėl „rim­tų ne­su­ta­ri­mų“ tarp blo­ko na­rių.

Europos šalys nesutaria su Vašingtonu dėl JAV įvestų naujų muitų iš Bendrijos šalių importuojamam plienui ir aliuminiui, taip pat yra nepatenkintos JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu trauktis iš Irano branduolinės sutarties ir Paryžiaus klimato sutarties.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tvirtins Aljanso planus sustiprinti greitojo reagavimo pajėgas, kad būtų galima greitai reaguoti krizės atveju, išliekant nerimui dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Ministrai taip pat pritars dviejų naujų vadaviečių steigimui. Viena jų bus įkurta Norfolke, Virdžinijoje ir saugos laivybos kelius Atlanto vandenyne, o kitas centras koordinuos kariuomenės judėjimą Europoje ir veiks Ulme, Vokietijoje.

Tačiau šį ministrų susitikimą, likus vos penkioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo, temdo Europos šalių ir jų ilgametės sąjungininkės Amerikos nesutarimai.

„Dabar esama didelių nesutarimų tarp NATO sąjungininkių rimtais klausimais“, – J. Stoltenbergas sakė žurnalistams. Jis taip pat pridūrė siekiantis, kad šie nesutarimai neturėtų rimtų pasekmių Aljansui.

„Kol jie (nesutarimai) neišspręsti, aš turiu skirti pagrindinį dėmesį tam, kaip sumažinti, apriboti (jų) pasekmes NATO“, – kalbėjo jis.

„Stiprūs kartu“

Praėjusį mėnesį Vašingtone su D. Trumpu susitikęs J. Stoltenbergas patikino, jog „tarpatlantinis ryšys“ lieka stiprus, ir priminė, kad anksčiau NATO pavyko išspręsti rimtus savo narių nesutarimus dėl Irako karo 2003 metais ir Sueco krizės 1956-aisiais.

„Jau ne kartą matėme, kad galime susivienyti, kai kalbama apie NATO pagrindinį uždavinį – saugoti ir ginti vieniems kitus, nepaisant tų nesutarimų“, – sakė jis.

JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison taip pat sakė, kad „mūsų aljanso tvirtumui pavojus negresia“.

„Mes esame stiprūs kartu, mes galime nesutarti kitais klausimais, bet neturėsime nesutarimų dėl NATO stiprybės, atgrasymo svarbos ir NATO bei Šiaurės Amerikos gynybos“, – sakė ji žurnalistams.

Liepą vyksiančiame 29 NATO narių viršūnių susitikime Briuselyje visų dėmesys bus nukreiptas į D. Trumpą, kuris ne kartą priekaištavo Europos šalims už įsipareigojimų NATO nevykdymą.

Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, sulaukė daugiausiai JAV prezidento kritikos už tai, kad nesilaiko NATO šalių pažado gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Keturis kartus po 30

NATO modernizuoja savo vadovavimo struktūrą ir stiprina gynybinius pajėgumus, reaguodama į augantį nerimą dėl Rusijos veiksmų, šiai aneksavus Krymo pusiasalį 2014 metais.

Baltijos šalyse ir Lenkijoje galimos agresijos atgrasymui jau dabar dislokuotos tūkstantinės NATO karių pajėgos. Ketvirtadienį gynybos ministrai turėtų pritarti naujai JAV iniciatyvai „30–30–30–30“.

Šiame plane numatyta, kad iki 2020 metų NATO pajėgos turės 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų, kurie galės per 30 dienų prisijungti prie dabartinių greitojo reagavimo pajėgų.

„Kalbama apie (kovinio) pasirengimo kultūros sukūrimą, ir mums to reikia, nes mūsų saugumo padėtis yra vis labiau nenuspėjama; turime būti pasirengę nenumatytiems atvejams“, – pridūrė J. Stoltenbergas.