NATO atvėrė duris, bet ar Makedonija pasirengusi?
Ma­žai Ma­ke­do­ni­jai na­rys­tė NA­TO – žings­nis į di­des­nį sta­bi­lu­mą, o Ru­si­jai – dar vie­na ne­sėk­mė Bal­ka­nuo­se. Ta­čiau silp­nos eko­no­mi­kos ša­liai ne­bus leng­va įvyk­dy­ti re­for­mas, kad ati­tik­tų NA­TO stan­dar­tus.

Nepaisydama Rusijos prieštaravimų, Makedonija pasiryžusi kitais metais tapti NATO nare. Šis kelias mažai Balkanų valstybei atsivėrė NATO narių ambasadoriams ir Makedonijos užsienio reikalų ministrui vasario 6 dieną Briuselyje pasirašius prisijungimo prie Aljanso protokolą. Ši dar viena Jugoslavijai priklausiusi valstybė taps 30-ąja NATO nare, kai dokumentą ratifikuos visos dabartinės narės, o svarbiausia – Graikija. Pradėti procesą tapo įmanoma tik tada, kai Atėnai ir Skopjė išsprendė dešimtmečius trukusį ginčą dėl šalies pavadinimo. Įveikusios daugybę kliūčių, vidaus ir išorės pasipriešinimą, šalys galiausiai pasiekė kompromisą. Jos susitarė dėl pavadinimo Šiaurės Makedonijos Respublika, ir tai apramino graikų būgštavimus dėl galimų teritorinių pretenzijų į Graikijos šiaurinį Makedonijos regioną.

Privilegijos ir kaina

Narystė stipriausiame pasaulyje kariniame aljanse suteikia privilegijų, bet ir kainuoja. Daugelis iš 2 mln. Šiaurės Makedonijos piliečių susirūpinę, kad kaina gali būti per didelė.

Šalies ekonomika patiria sunkumų, įstatymo valdžia silpna, korupcija paplitusi viešajame sektoriuje, biudžeto deficitas didėja, gynybai skiriama mažiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – nė pusės to, kiek reikalauja NATO iš savo narių. Didžiausią rūpestį dabar kelia tai, kaip šalis sumokės už visus pakeitimus, dėl kurių pernai įsipareigojo su Graikija pasirašytoje sutartyje. Visos išlaidos, konkrečiai apskaičiuojamos ir mažiau apčiuopiamos, guls ant Makedonijos mokesčių mokėtojų pečių. Jos bus nemenkos ir atsilieps ne tik šiai, bet ir būsimoms Makedonijos vyriausybėms. Politikams teks ieškoti būdų, kaip įvykdyti finansinius įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO.

Mažoms šalims, tokioms kaip Makedonija, matančioms, kaip Rusija atkuria savo įtaką, NATO ir toliau išlieka patraukliausias klubas.

Makedonija žengia į NATO po kitų buvusios Jugoslavijos valstybių – Juodkalnijos ir Kroatijos, tačiau pasivijusi kaimynes diplomatiniame fronte šalis gerokai nuo jų atsilieka ekonomikos išsivystymu. Maledoniją purto politinės krizės viena po kitos, politinių partijų batalijos ir finansų krizė trukdo ekonomikai sustiprėti, nedarbas viršija 20 proc., vidutinė mėnesio alga sudaro maždaug 400 dolerių ir yra mažiausia regione. Makedonijos ekonomikos augimas pernai taip pat buvo mažiausias regione; biudžeto deficitas, Pasaulio banko duomenimis, padidėjo iki 2,85 proc. BVP. „Šalies ekonominė, politinė, tarpetninė ir karinė situacija yra nepaprastai sunki“, – sakė profesorė Biljana Vankovska iš Švento Kirilo ir Metodijaus universiteto Skopjėje. Pasak jos, dabartinė administracija ne tik stokoja lėšų parengti ginkluotąsias pajėgas narystei NATO, bet ir neturi patirties modernizuoti armiją. Pagal „GlobalFirepower“ reitingą Makedonijos kariuomenė užima 118 vietą iš 136 pasaulyje. Profesorės teigimu, daugelis makedoniečių laiko NATO „rojumi žemėje“, bet netrukus įsitikins, kad vyriausybė nepateisino didelių lūkesčių. „Makedonijos piliečiai nusivils paaiškėjus, kad narystė NATO nereiškia geresnės gyvenimo kokybės, įstatymo valdžios, daugiau darbo vietų, didesnio vidaus stabilumo ir pažangos“, – samprotavo B. Vankovska.

Tačiau taip mano ne visi. Narystė NATO neabejotinai garantuoja Makedonijai didesnį stabilumą, o tai lems ir daugelį piliečių taip trokštamų bei profesorės išvardytų dalykų. Dauguma makedonų remia narystę NATO, kad ir turi būgštavimų. Žmonės išties tikisi stabilumo bent šioje Balkanų „parako statinės“ dalyje. Todėl ir politikai vadina Makedonijos priėmimą į NATO istoriniu šalies triumfu. „Esame laimingi ir tokie turime būti, nes užsitikrinome ilgalaikį stabilumą savo šaliai, saugumą ir taiką, – sakė ministras pirmininkas Zoranas Zajevas. – Pažangos ir plėtros dabar nebus galima sustabdyti. Mes ir mūsų vaikai gyvensime geriau.“

Makedonijos laukia didelis iššūkis kilstelti savo armiją iki NATO standartų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Dar vienas pralaimėjimas Rusijai

Netrukus Šiaurės Makedonija tikisi pradėti derybas ir dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Prisijungimas prie NATO ir siekis integruotis į ES yra dar vienas iš virtinės smūgių Maskvai, norinčiai išlaikyti įtaką`Balkanuose. Nenuostabu, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Aljansą „jėga“ tempiant Makedoniją į savo įtakos sferą.

Gal mažutė Makedonija kariniu požiūriu ir nėra labai reikšmingas NATO papildymas, tačiau jos narystė užpildo dar vieną plyšį buvusiame sovietų kieme tokiu metu, kai įtampa tarp Vakarų ir Rusijos vėl didėja. Priėmus Makedoniją, NATO išsiplės iki 30 narių, įsipareigojusių kolektyvinei gynybai. Tai – dvigubai daugiau, nei buvo 1991 metais, kai daugelis manė, jog Aljansas apskritai nebereikalingas, nes Sovietų Sąjunga sugriuvo, Varšuvos paktas iširo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugelį metų tikina, kad Rusija nekelia grėsmės, o NATO plėtrą vertina kaip karinę ekspansiją prie Rusijos sienų. Tačiau mažoms šalims, tokioms kaip Makedonija, matančioms, kaip Rusija atvirai atkuria savo įtaką buvusiose sovietinėse teritorijose – akivaizdžiausiai tai pasireiškė 2014 metais Krymo aneksija ir karu Rytų Ukrainoje, – NATO ir toliau išlieka patraukliausias klubas.

Ne tik Rusija siekia suskaldyti NATO – pleištą varo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos. Jis kaltina kitas nares, kad šios neskiria gynybai tiek, kiek yra įsipareigojusios, pavadino NATO atgyvena. Galima numanyti, jog D. Trumpas nenori, kad mažesnės NATO narės iš sudėtingų regionų įtrauktų JAV į karą pagal 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį, įpareigojantį visas nares ginti vieną užpultą narę. Liepą D. Trumpas apibūdino vos 600 tūkst. gyventojų turinčią 29-ąją NATO narę Juodkalniją kaip labai agresyvią šalį, galinčią sukelti trečiąjį pasaulinį karą.

Nepaisydama šių jo kalbų, JAV administracija įdėjo daug diplomatinių pastangų, kad atvertų Makedonijai kelią į NATO. Be to, Kongresas ir Pentagonas išlieka ištikimi Aljansui ir Maskvos atgrasymo politikai.

Tuo metu Rusija, mėgindama sutrukdyti Juodkalnijai tapti NATO nare, 2016 metų spalį mėgino nuversti šios šalies vyriausybę. Graikija pernai rugpjūtį taip pat labai piktai apkaltino Rusiją kišimusi prieš svarbų balsavimą parlamente dėl Makedonijos pavadinimo. Tuokart šalis, kurią su Rusija sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir Rytų stačiatikių tikėjimas, išmetė keturis Rusijos diplomatus. Tačiau Rusija tebeturi didelę įtaką Serbijai. Maskva ir Belgradas nepripažįsta Kosovo, buvusios Serbijos srities, kaip nepriklausomos valstybės, o tai trukdo Kosovui taip pat siekti narystės NATO.