Narvos miesto taryba susiskaldžiusi dėl gatvių pavadinimų
Spren­di­mas pa­keis­ti gat­vių pa­va­di­ni­mus, no­rint at­si­kra­ty­ti ko­mu­nis­tų Al­ber­to-Au­gus­to Tii­man­no ir An­cio Dau­ma­no pa­li­ki­mo, su­lau­kė da­lies Nar­vos mies­to ta­ry­bos pa­sip­rie­ši­ni­mo. Apie tai ra­šo dien­raš­tis „Pos­ti­mees“.

Gruodžio 12 dieną taryba nusprendė suteikti naujus pavadinimus Tiimanno ir Daumano gatvėms. Tačiau netrukus atsirado tam prieštaraujančių pareigūnų. Pavyzdžiui, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vladimiras Butuzovas nurodė balsuosiąs „prieš“.

Žarstosi priekaištais

Memorialinė lentelė. / visitestonia.com nuotrauka

Numatytiems pokyčiams labiausiai nepritariantys tarybos nariai aiškina, kad registrų keitimas ir naujų ženklų gamyba miestui kainuos itin daug. Vis dėlto, kaip mano, sekretorius Antsas Liimetsas, tikroji priešiškumo priežastis greičiausiai yra visai kita.

Pasak A. Liimetso, gatvių pavadinimus elektroniniame registre galima pakeisti greitai ir tai nieko nekainuoja. „Vienintelės išlaidos susidarys keičiant gatvių lenteles ir kelio ženklus. Tačiau net ir tam nereikės skirti didžiulės sumos. Jeigu kam nors nepatinka, kad bus pervardytos komunistams dedikuotos gatvės, tegu ateina ir tiesiai šviesiai pasako, o ne pradeda tai dangstyti neva per didele kaina“, – piktinosi jis.

Keisti minėtų gatvių pavadinimus pasiūlė pats A. Liimetsas. Jo žodžiais, nepriimtina, kad miesto gatves puošia vardai žmonių, kurie priešinosi Estijos Respublikos nepriklausomybei.

Kalbos dėl šių dviejų gatvių pavadinimų netyla nuo 2002 metų.

Nepriimtina, kad miesto gatves puošia vardai žmonių, kurie priešinosi Estijos Respublikos nepriklausomybei.

Žudė gyventojus

A. Daumanas ir A.-A. Tiimannas vadovavo Estijos darbo komunai (Eesti Töörahwa Kommuun). 1918–1920 metais vykstant Estijos nepriklausomybės karui marionetinis režimas rodė prielankumą šalį okupavusioms užsienio jėgoms.

Estijos darbo komuna veikė iki nuo Nepriklausomybės karo pradžios, iki 1919 metų sausio pabaigos, bet niekada nebuvo pripažinta jokios valstybės už Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ribų.

A. Liimetsas sakė, kad per trumpą komunos gyvavimo laiką Narvoje buvo nužudyti 126 žmonės, kurie buvo laikomi grėsme valdžiai. Visoje Estijoje nuo režimo rankos krito apie 500 asmenų, tarp jų buvo žemės savininkų, verslininkų, mokslininkų ir dvasininkų.

Carui Petrui I dedikuotoje aikštėje statomi automobiliai. / news.err.ee nuotrauka

A.-A. Tiimannas 1918–1919 metais ėjo Narvos vykdomojo komiteto pirmininko pareigas. A. Daumanas 1917–1918 metais buvo Narvos karinio revoliucinio komiteto pirmininkas. Jis buvo miesto meru, kai šis buvo atskirtas nuo Sankt Peterburgo gubernijos ir tapo Estijos provincija. Tad kai kas A. Daumanui priskiria šį nuopelną.

Mažiau problemiški

A. Liimetsas tikino, kad miesto valdžia sulaukė gyventojų laiškų, kuriuose teiraujamasi, ar kiti pavadinimai, tokie kaip Peetri aikštė (caro Petro I garbei) ir Liepos 26-osios gatvė (diena, kai Raudonoji armija įžengė į Narvą), taip pat galėtų būti pakeisti. Tačiau miesto tarybos nario teigimu, to daryti nebūtina.

„Caras Petras I suvaidino svarbų vaidmenį Narvos miesto gyvenime ir, priešingai nei A.-A. Tiimannas ar A. Daumanas, nekovojo prieš Estijos Respubliką. Liepos 26-ąją galima vertinti skirtingai. Vieniems – tai išlaisvinimo diena, o kitiems ji žymi Narvos okupaciją. Abi šios interpretacijos turi daug šalininkų. Kita vertus, ta gatvė bent jau nėra pavadinta vardu žmogaus, kurio įsakymu buvo žudomi miesto gyventojai“, – aiškino A. Liimetsas.

Ancis Daumanas (kairėje) ir Albertas-Augustas Tiimannas laikomi prieštaringais praeities veikėjais. / pohjarannik.ee nuotrauka

Mieste yra gatvė, turinti Sovietų Sąjungoje herojumi laikyto Igorio Grafovo vardą. Šis asmuo žuvo 1944 metais, kai Raudonoji armija skynėsi kelią link Narvos. A. Liimetso manymu, šios gatvės pavadinimo keisti nereikia. I. Grafovas esą krito mūšio lauke ir nebegalėjo pakenkti. Tuo metu Estijos darbo komunos lyderiai sukūrė teroro režimą ir visiems kėlė siaubą.

Skirtingi pasauliai

Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas. Visai čia pat, kitoje upės pusėje, stovi Ivangorodo viduramžių tvirtovė, jos bokšte plevėsuoja Rusijos vėliava. Nuo čia iki Sankt Peterburgo – 135 kilometrai.

Nenuostabu, kad šiame Estijos mieste susiduria skirtingi istorijos ir pasaulio vertinimai. Rusakalbiai tiki, kad sovietinė armija išlaisvino Estiją iš nacių Vokietijos priespaudos 1944 metais. O estai tvirtina, kad svetimos šalies kariai pradėjo ilgą ir skausmingą okupaciją.

Šio Estijos miesto gyventojai daugiausia žiūri Rusijos televiziją ir žavisi prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau keltis į kitą upės pusę, kur gatvės – duobėtos, o korupcija – nevaldoma, žmonės nenori.