Namibija vis dar laukia Vokietijos atsiprašymo
Na­mi­bi­ja jau be­veik tre­jus me­tus ve­da de­ry­bas su Vo­kie­ti­ja. Piet­va­ka­rių Af­ri­kos vals­ty­bė rei­ka­lau­ja at­sip­ra­šy­ti už ge­no­ci­dą ir kom­pen­suo­ti pa­da­ry­tą ža­lą. Šią opią prob­le­mą nu­švie­čia por­ta­las Deuts­che Wel­le.

Vokietijos kairiųjų partijos „Die Linke“ narė Helin Evrom Sommer piktinasi dėl stringančio proceso. „Slaptos dvišalės derybos nėra skaidrios. Tai tam tikra prasme yra farsas“, – sako ji. Apmaudu, kad net Vokietijos parlamento nariai tiksliai nežino, kurį etapą šiuo metu yra pasiekę derybininkai.

1904–1907 metais kolonijinė vokiečių valdžia išžudė dešimtis tūkstančių hererų ir namų.

Verda diskusijos

Vokietijos pagrindinės partijos pritaria, kad Berlynas turėtų atsiprašyti už genocidą, vykdytą buvusioje kolonijoje – vadinamojoje Vokietijos Pietvakarių Afrikoje. 1904–1907 metais kolonijinė vokiečių valdžia išžudė dešimtis tūkstančių hererų ir namų.

Šalių derybos vyksta nuo 2015-ųjų pabaigos. Po kiekvieno etapo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodo trumpi pranešimai. Tačiau mažai kas šalyje pastebi ar seka šį procesą. Kritikai mano, kad vyriausybė nori šį klausimą atidėti vėlesniam laikui.

Namibijoje, priešingai, diskusijos verda. Prieš kelias savaites Vokietijos ambasadorius Christianas Schlaga skundėsi tapęs klaidingų, menkinamų ir įžeidžiamų pareiškimų taikiniu. Namibijos laikraščio „New Era“ apžvalgininkas kaltino diplomatą neigus Vokietijos kaltę dėl genocido.

Pranešimai apie derybas ir griežta kritika reguliariai pasirodo Namibijos žiniasklaidoje. Laikraščiai praneša apie tariamą pažangą ar įstrigusius derybinius klausimus. Tačiau šią informaciją patvirtinti paprastai yra sunku.

Hererų genties atstovai tvirtina, kad šalys yra sudariusios slaptą susitarimą, kuris galioja nuo Namibijos nepriklausomybės, paskelbtos 1990 metais. Vindhukas neva atsisakė kompensacijų už genocidą, o Berlynas įsipareigojo teikti didesnę paramą plėtrai. Abi vyriausybės tai griežtai neigia.

„Tokie pareiškimai erzina, nes yra klaidingi. Kita vertus, jie gali pabloginti padėtį“, – aiškina Vokietijos vyriausiasis derybininkas Ruprechtas Polenzas.

Praranda kantrybę

Kaip pažymi Londone įsikūrusio Viešosios politikos tyrimų instituto ekspertas Maximilianas Weylandtas, namibiečiai praranda kantrybę. Per daugiau kaip dvejus metus vykstančias derybas nepavyko pasiekti jokių konkrečių rezultatų. Kai kurie žmonės ėmė abejoti, ar Vokietija iš tiesų pasirengusi reaguoti į nuskriaustų genčių poreikius.

Užrašas ant automobilio skelbia: "Vokietija privalo sumokėti. Hererų-namų genocidas." / zeit.de nuotrauka

Derybininkas R. Polenzas sako, kad aktyvesnė komunikacija galbūt galėtų išsklaidyti įvairius gandus. Tačiau, jo manymu, kiekvieno derybų etapo nereikėtų aptarinėti viešai, nes tai tik apsunkintų ir taip jau sudėtingą procesą.

Kaip rodo Viešosios politikos tyrimų instituto atlikta visuomenės nuomonės apklausa, mažiau negu pusė namibiečių derybas su Vokietija vertina gerai. Tačiau kai kurie hererų ir namų lyderiai seniai kritikuoja Namibijos vyriausybę, kad ši pernelyg nuolanki Vokietijai.

Hererų genties moterys. / evaneos.de nuotrauka

Įdomu, jog ir pats Vindhukas pradėjo viešai rodyti nepasitenkinimo Berlynu ženklų. Neseniai pareigūnai pareiškė, kad buvusi Vokietijos koncentracijos stovykla Ryklių saloje turėtų virsti nacionaliniu memorialu, primenančiu skaudžią praeitį.

R. Polenzo teigimu, Vokietijos vyriausybė labai suinteresuota užbaigti derybas kuo greičiau. Tačiau procesą sunkina tai, kad reikia rasti palankiausią sprendimą tiek Namibijos valdžiai, tiek jos žmonėms. Jo žodžiais, derybos juda tinkama linkme, ekspertai intensyviai derina oficialaus atsiprašymo formuluotes ir projektus, skirtus nukentėjusioms etninėms grupėms.