Mykolas Drunga. Lietuvos niūri istorija
„Pa­lei ka­pus“ ar­ba „Nuo vie­nų ka­pų li­gi ki­tų“ – taip va­di­na­si ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je iš­ėju­si kny­ga su pa­an­traš­te: „Ke­lio­nė per ry­tų Eu­ro­pą iki pat Is­fa­ha­no“. Jos au­to­rius – 1976 m. Sie­ge­ne gi­męs, da­bar Kel­ne gy­ve­nan­tis ira­nie­čių kil­mės vo­kie­čių ra­šy­to­jas ir moks­li­nin­kas, orien­ta­lis­ti­kos ži­no­vas Na­vi­das Ker­ma­nis.

Jis gerai žinomas ir Lieuvoje – ne paskutinėje vietoje dėl to, kad Lietuvos radijas dažnai jį užsimena užsienio politinės ir kultūrinės spaudos apžvalgose, o gyvai jį užpernai Kauno Vytauto Didžiojo universitete kalbino profesorius Leonidas Donskis.

Už savo akademinius darbus ir literatūros kūrinius Navidas Kermanis jau yra gavęs daugybę prizų ir apdovanojimų, užtat didelio dėmesio sulaukė ir jo naujausioji knyga.

Ją prieš porą dienų dienraštyje „Frankfurter Allgemeine“ recenzavo kritikas Raineris Hermannas, pavadinęs šią kelionės knygą „tikrai verta“ skaityti. Recenzentas kartu su autoriumi keliauja iš Kelno per visą rytų Europą nuo Pabaltijo per Rusiją iki Irano ir jo miesto Isfahano.

Šitaip mintimis keliaujant išilgai buvusių naikinimo stovyklų ir karo laukų aiškėja, jog ypač rytinėje Europos dalyje karai ir katastrofos amžinai įsišakniję istorijoje ir niekada nedingsta iš sąmonės. Tuo tarpu Čečėnijos nacionaliniame muziejuje Grozne abudu karai su Rusija nė neprisimenami.

Vis dėlto, nepaisant tokių vietų kaip Aušvicas ar ir Lietuva, kurioje per Antrąjį pasaulinį karą buvo išžudyti 95 procentai ten gyvenusių žydų, Navido Kermanio knyga skleidžia viltingumą.

Ji, pasak recenzento R. Hermanno, yra „liepsnojanti gynybos kalba“ už Europą, – tokią, kurioje vis dar įmanoma taikiai vieniems šalia kitų sugyventi.

Tačiau kaip tik iš Vokietijos, kur vasario 16-osios popietę prasidėjo metinė Miuncheno saugumo konferencija, pasklido nerimą kelianti žinia.

Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, kad „Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai, pasak konferencijos pirmininko, juristo ir diplomato Wolfgango Ischingerio, dramatiškai pablogėjo.

Nuo pat Sovietų Sąjungos galo karinio konflikto tarp didžiųjų galybių pavojus dar niekada nebuvo toks didelis kaip dabar. Nepasitikėjimas pasiekė prarajos dugną.

Anksčiau buvę kontaktai įšalę. Iš galimų nesusipratimų, apsiskaičiavimų, netyčinių eskalacinių manevrų kylanti grėsmė didesnė nei bet kada per paskutiniuosius 30 metų“, – sakė W. Ischingeris ir ypač akcentavo konfliktus Sirijoje ir su Šiaurės Korėja.

O pokalbyje su dienraščiu „Frankfurter Allgemeine“ užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pabrėžė, jog didžiausi iššūkiai Vokietijai glūdi ne vidaus politikoje, bet užsienio, saugumo ir tarptautinės plėtros politikoje.

Daugelyje pasaulio dalių atsakingų politikų bei veikėjų galvose pirmenybę vis labiau įgyja karinio konflikto logika. O tam Europa privalo priešpriešinti civilizuotą, pilietišką diplomatijos logiką, nors karinio įsikišimo irgi negalima atmesti kaip absoliutų tabu.

Miunchene prasidėjusį tris dienas truksiantį susitikimą penktadienio popietę atidarė Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Į konferenciją pakviesti apie 20 valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanjahu, Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir Donaldo Trumpo saugumo patarėją Herbertą Raymondą McMasterį, – pranešė Vokietijos radijas „Deutschandfunk“.

Daugelyje pasaulio dalių atsakingų politikų bei veikėjų galvose pirmenybę vis labiau įgyja karinio konflikto logika.

O dienraštis „Welt“ penktadienio rytą paskelbė ilgą, išsamų, platų ir gana objektyvų Marko Martino straipsnį pavadinimu „Kaip Lietuva tvarkosi su savo niūria istorija“, kuris sulaukė ir vieno įžvalgaus skaitytojo, Ulricho H., komentaro.

Jo nuomone, „kadangi straipsnis mini katalikybę, stačiatikiybę, judaizmą ir karaitus, būtų galima pridurti ir tai, jog kadaise prūsišką Klaipėdos kraštą (su Nida ir Klaipėda) paveikė protestantizmas“.

Apie modernios, nepriklausomos Lietuvos šimtąjį gimtadienį pranešė ir kiti, ypač Vokietijos, bet ne tik, žiniasklaidos kanalai, kurių visų, kadangi šį pranešimą rengėme penktadienio ankstyvą popietę, nespėjome apžvelgti.