Mykolas Drunga. Gudijoje ir vėl kliūva žurnalistams
Šį­kart už­sie­nio spau­dos apž­val­go­je – apie spau­dos lais­vę. Ne­nuos­ta­bu, kad ji pa­vo­ju­je to­kio­se ša­ly­se kaip Bal­ta­ru­si­ja. Kaip pra­ne­šė Vo­kie­ti­jos ra­di­jo  „Deutsch­land­funk“ žur­na­lis­tė Ma­rie Kop­pel, „Bal­ta­ru­si­jo­je po po­li­ci­jos rei­dų su­im­ti ke­li žur­na­lis­tai, tarp jų ir Vo­kie­ti­jos tarp­tau­ti­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos sto­čių „Deuts­che Wel­le“ ko­res­pon­den­tas Pa­vliu­kas By­kovs­kis“. 

Autoritariškai valdomoje buvusioje sovietinėje respublikoje suimti ir keli kiti žurnalistai. Visa tai pranešė „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė Ines Pohl ir Baltarusijos žurnalistų asociacija Minske. Be to, dvi dienas anksčiau buvo suimti ir tardytojų apklausinėjami dar keli žurnalistai.

Radijo ir televizijos bendrovės „Deutsche Welle“ rusų tarnybos vadovas Ingo Mannteufelis, kalbėdamasis su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“, šiuos areštus ir jų pagrindimą pavadino absurdiškais. Jo nuomone, tuo tik siekta dar labiau pasunkinti sąlygas nepriklausomai žurnalistikai Baltarusijoje veikti.

Rugpjūčio 7-ąją surengtos kratos keliose nuo vyriausybės nepriklausomos žiniasklaidos, kaip antai žinių portalų „tut.by“ ir „realt.by“ bei naujienų agentūros „BelaPAN“, redakcijose.

Tardytojai joms prikišo, kad jos nelegaliai prisijungė prie valstybinės naujienų agentūros „BelTA“ ir veltėdžiaudamos pasinaudojo jos apmokamais pranešimais.

Baltarusijos vyriausybės pareigūnams to įrodymu pasitarnavo dviejų portalo „tut.by“ redaktorių, Marynos Zolatavos ir Hannos Kaltyhinos, pokalbio įrašas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įgaliotinis žiniasklaidos laisvės klausimams Harlemas Desiris Baltarusijos pareigūnų veiksmus įvertino kaip „visiškai neadekvačius“.

Transliuotojo „Deutsche Welle“ bendradarbis P. Bykovskis kitam transliuotojui „Euroradio“ pareiškė savo poziciją dėl šių suėmimų ir tada rugpjūčio 8-ąją pats buvo suimtas, policijai iškračius jo butą ir, pasak jo žmonos Olgos Bykovskajos, konfiskavus jo kompiuterį, įrašymo aparatus, telefonus, diskus ir banko korteles.

P. Bykovskis dirbo „Deutsche Welle“ rusakalbių tarnyboje, o ši iš karto užprotestavo savo bendradarbio suėmimą ir Baltarusijos ambasadoriui Berlyne įteikė reikalavimą jį nedelsiant paleisti. Prieš akredituotus žurnalistus galima imtis tik teisinėje valstybėje numatytų priemonių, – aiškino „Deutsche Welle“ Baltarusijos diplomatams.

Vis dėlto Baltarusijos respublikoje kritiški žurnalistai ir žurnalistės, o ypač užsienio korespondentai, nuolatos valstybės persekiojami. 2017 m. daugiau nei 100 žurnalistų buvo bent trumpam sulaikyti ir daugiu nei 60 jų nubausti dėl savo darbo žiniasklaidos įstaigose, kurių centrai yra užsienyje.

Mykolas Drunga. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.

„Dėl to organizacijos „Reporteriai be sienų“ sąrašuose Baltarusija spaudos laisvės atžvilgiu užima tik 155 vietą iš 180 šalių“, – rašo žurnalistė M. Koppel Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje.

Svetainė „OpenDemocracy“ paskelbė Andrejaus Bystrovo (tai slapyvardis!) straipsnį „Su išpuoliais prieš nepriklausomas medijas „atodrėkis“ Baltarusijoje baigėsi“.

„Paskutinieji keleri metai atrodė atnešantys šiokią tokią liberalizaciją Baltarusijos viešajame gyvenime. Bet tam, atrodo, atėjo galas“, – rašo A. Bystrovas.

„Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui 2014-aisiais, Baltarusija ėmė pamažu atsikratyti savo, kaip paskutinės diktatūros Europoje, įvaizdžio. Šalies sąlygiška liberalizacija pasireiškė tuo, kad ėmė mažėti represijų prieš aktyvistus ir politikus kiekis.

Tačiau Baltarusijos nepriklausomai žiniasklaidai žaidimo taisyklės tik pablogėjo. Aiškios politinės linijos neužimantys spaudos leidiniai, radijo ir televizijos stotys dar galėjo džiaugtis šiokia tokia žodžio laisve.

Tačiau visa tai pernakt pasikeitė rugpjūčio 7 ir 8 dienomis, kai Baltarusijos teisėsaugos organai kratė penkias redakcijas, įskaitant „tut.by“ ir „BelaPAN, – tai du iš šalies didžiausių žiniasklaidos resursų“, – rašo A. Bystrovas.

Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui 2014-aisiais, Baltarusija ėmė pamažu atsikratyti savo, kaip paskutinės diktatūros Europoje, įvaizdžio.

Savo ilgą straipsnį apie žiniasklaidos padėtį Baltarusijoje jis baigia taip:

„Viena iš tikėtiniausių versijų paaiškinti tam, kas dedasi šalies žiniasklaidos pasaulyje, yra ta, jog tai dar vienas bandymas suvaldyti masines medijas prieš prezidento ir parlamento rinkimus 2019 ir 2020 m.

Tačiau tai gali vesti prie visai priešingų rezultatų. Nelabai tikėtina, kad valstybinės medijos galėtų užimti komercinių operacijų vietą, ir konkurentai iš Rusijos atvyks ir užims šią naujai atsilaisvinusią nišą.“

Tik lieka atviras klausimas, pridursiu nuo savęs, ar spaudos bei išraiškos laisvei bus daug naudos, jei baltarusiškus valstybinius kanalus pakeis rusiški.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.