Mykolas Drunga. Ar Vakarų Balkanai taps Europos Sąjungos dalimi?
Bul­ga­ri­jos sos­ti­nė­je So­fi­jo­je ket­vir­ta­die­nį vy­ko Eu­ro­pos Są­jun­gos ir še­šių į ją dar ne­priim­tų Va­ka­rų Bal­ka­nų ša­lių aukš­čiau­sio­jo ly­gio su­si­ti­ki­mas, ku­rio ap­lin­ky­bės ir iš­da­vos svar­bios vi­sai Eu­ro­pai, įskai­tant Lie­tu­vą.

Meskime žvilgsnį į susitikimą aprašiusią ar komentavusią spaudą. Štai Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, kad „Vokietijos kanclerė Angela Merkel nesutiko įsipareigoti dėl siūlomos šių dar neįstojusių valstybių priėmimo į Europos Sąjungą datos – būtent, 2025-ųjų“.

Svarbiau, anot jos, nei nustatyti datą, į kurią taikoma jas priimti, yra matyti realią tų šalių pažangą kuriant teisinę valstybę ir patenkinant kitas fundamentalias narystės Europos Sąjungoje sąlygas.

„Europos Komisija buvo paskelbusi, jog kai kurių šių valstybių, įskaitant Serbiją, Makedoniją ir Albaniją, įstojimas iki 2025-ųjų yra įmanomas. Tačiau viršūnių susitikime Sofijoje buvo pirmiausia kalbama apie praktiškus dalykus, įskaitant tai, kaip Balkanų šalis arčiau priglausti prie Europos Sąjungos, pavyzdžiui, išplėtojant susisiekimo, energetikos ir komunikacijos tinklus. Vakarų Balkanų šalių įstojimas į Europos Sąjungą priklauso nuo to, „ar šiame regione pakankamai sustiprės ir paaugs ūkis“, – kalbėjo Vokietijos radijui Balkanų ekspertas Dušanas Reljičius.

Pietų Švedijos dienraštis „Sydsvenskan“ rašė, kad „Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija“, kurių atstovai ketvirtadienį Sofijoje susitiko su Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovais, „nori tapti Europos Sąjungos narėmis, bet tam, kad tai pasiektų, joms reikia dar bent trupučiuką pažengti į priekį, nes Europos Sąjunga negali tik šiaip sau suminkštinti priėmimo kriterijų“.

„Tačiau nemažiau svarbu tai, jog jau priimtos šalys-narės ir po savo įstojimo šituos kriterijus nesiliautų tenkinusios. Todėl Europos Sąjunga turėtų neplėsti savo įgaliojimų ir veiklos sričių, o greičiau iš visų jėgų ginti savo pamatines vertybes. Europai ir pasauliui svarbiau, kad būtų vienas stiprus veikėjas, kuris pasisakytų už demokratiją, žmogaus teises ir laisvą prekybą kaip pagrindus taikai. Bet niekas to vaidmens neatliks geriau negu Europos Sąjungą“, – tarė Malmės laikraštis.

Prahos dienraščio „Lidove Noviny“ nuomone, „visos Europos likimą nulems sėkminga kova už Balkanuose gyvenančių žmonių širdis ir protus. Ten įtakos siekia ne tik Rusija ir Turkija, bet paskutiniu metu ir Kinija.

Tačiau ligi šiol Europos Sąjunga teįstengė ryžtis tik tokiems gestams kaip Novi Sado išrinkimas Europos kultūros sostine 2021-aisiais.

„Mums reikės daugiau negu tik margų šviesų ant simboliais apkrauto tilto ir bevielio interneto iš Europos Sąjungos pinigų. Juk Dunojaus žemupys jau Romos imperijos laikais buvo vartai į Europą, ir to Briuseliui nederėtų užmiršti“, – ragino Čekijos sostinės laikraštis.

Madrido dienraštis „Pais“ iš ispaniškos perspektyvos pažvelgė į Kosovą. Girdi, „nuo to laiko, kai Kosovas pasiskelbė nepriklausomu 2008 m., viena po kitos Ispanijai vadovaujančios vyriausybės vykdė prieštaringą politiką“.

„Viena vertus, jos laikėsi požiūrio, kad Kosovo atvejis yra ypatingas ir todėl negali būti joks precedentas kad ir Katalonijos nepriklausomybei. Kita vertus, jos ligi šiol visiškai atsisakė pripažinti Kosovo valstybingumą. Tad dabar Ispanija ir vėl priešgyniauja, jos ministras pirmininkas Mariano Rajoy`us dėl to viršūnių susitikime Sofijoje nedalyvavo. Savo atsisakymu prisidėti jis pakerta europiečių pastangas padėtį Kosove normalizuoti“, – skundėsi Ispanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Apie galimą Vakarų Balkanų šalių priėmimą į Europos Sąjungą Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ rašė: „Jau daugelį metų daugumoje Europos Sąjungos šalių pradingo buvęs džiaugsmingas noras į nelengvai valdomą bendriją priimti naujų narių, ypač jei jie daugiau paima negu įneša pinigų“.

Mykolas Drunga. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„O Vakarų Balkanų valstybės ekonomiškai toli atsilikusios nuo ES vidurkio. Iš Balkanų šalių paskutinioji 2013 m. dar įstojo Kroatija, o nuo tada plėtra baigta.

Tiesa, tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Italija ar Vengrija šiuo regionu suinteresuotos, nes jis tarsi prailgintas darbastalis turi ir tam tikrą ekonominę reikšmę. Tačiau portugalams, suomiams ar prancūzams Vakarų Balkanai toli, toli.

O ispanams įdomus iš esmės tik Kosovas – kaip gąsdinantis pavyzdys jų neramiajai provincijai Katalonijai“, – teigė Ciuricho laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Večernji List“ rašė, kad „Prancūzijos prezidentas E. Macronas Sofijoje ragino dėl Europos Sąjungos išplėtimo į Vakarų Balkanus būti atsargiems. Jis pats sakėsi pritariąs ES plėtrai, bet tik su sąlyga, kad būsimos šalys narės būtų visais atžvilgiais tam pribrendusios.

„Ši priėmimo į nares sąlyga tai nieko naujo, tačiau ligi šiol naujai įstojusios valstybės ją dažnai ignoruodavo – su viltimi, kad pačius didžiausius trūkumus jos išlygins jau tik po to, kai bus įstojusios. Bet ši viltis dažniausiai pasirodė labai naivi“, – sutiko Kroatijos sostinės laikraštis.

Faktas lieka faktu, kad šiuo metu dar ne visa Europa priklauso Europos Sąjungai.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.