Musulmonai pradeda Ramadaną
Šian­dien Sau­do Ara­bi­jo­je, pri­žiū­rin­čio­je dvi is­la­mo šven­čiau­sias vie­tas, pra­si­de­da šven­ta­sis Ra­ma­da­no mė­nuo.

Nustatydami Ramadano pradžią musulmonai tradiciškai vadovaujasi mėnulio kalendoriumi ir mėnulio fazės stebėjimais – stengiasi pamatyti mėnulio jaunatį, žyminčią naujo mėnesio, trunkančio 29–30 dienų, pradžią. Kai kurios šalys remiasi astronominiais skaičiavimais ir observatorijų duomenimis, o kitose mėnulio jaunatį privalu pamatyti plika akimi. Todėl kai kada Ramadanas pradedamas skirtingomis dienomis ir kasmet 11 dienų anksčiau. Anksčiau dauguma musulmoniškų valstybių laikydavosi Saudo Arabijos religinių pareigūnų nustatytų datų, bet pastaraisiais metais daugelis jų savarankiškai skelbia šventojo mėnesio pradžią pagal astronominius skaičiavimus.

Daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų per Ramadaną raginami nuo saulėtekio iki saulėlydžio nevalgyti, negerti, nerūkyti ir susilaikyti nuo lytinių santykių, vengti blogų minčių ir veiksmų. Daugelis dienos pasninką nutraukia taip, kaip tai darė pranašas Mahometas maždaug prieš 1400 metų – gurkšneliu vandens ir keliomis datulėmis, pasimeldę saulei nusileidus.

Ramadaną musulmonai laiko šventu, nes tikima, kad tą mėnesį Mahometui buvo apreikštas Koranas. Laikotarpis skirtas nuodugnesniems apmąstymams ir dažnesnėms maldoms, ne tik kūnui, bet ir sielai apvalyti. Musulmonų reikalaujama visą dėmesį sutelkti į savitvardą, aukas ir neturtingųjų šelpimą.

Ramadanu vadinamas vienas iš penkių islamo stulpų, keturi kiti: tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga melstis penkis kartus per parą, šelpti neturtinguosius ir atlikti hadžą – šventąją kelionę į Meką. Pasninku siekiama priartinti tikinčiuosius prie Dievo ir priminti tų žmonių, kuriems pasisekė mažiau, kančias. Vaikus rekomenduojama pratinti pasninkauti pamažu. Nesilaikyti pasninko gali ligoniai, keliautojai, kariai, besilaukiančios moterys.