Moldovos parlamente nė viena partija negavo daugumos
Mol­do­vo­je sek­ma­die­nį vy­ku­sių par­la­men­to rin­ki­mų anks­ty­vie­ji re­zul­ta­tai ro­do, kad nė vie­na par­ti­ja ne­už­si­ti­kri­no ab­so­liu­čios dau­gu­mos, ša­ly­je tvy­rant prieš­prie­šai tarp pro­va­ka­rie­tiš­kų ir pro­ru­siš­kų jė­gų.

Suskaičiavus 70 proc. balsalapių paaiškėjo, kad nedidelę persvarą įgijo prorusiškų pažiūrų prezidentą Igorį Dodoną remianti opozicinė Socialistų partija, gavusi kiek daugiau nei 31 proc. balsų.

Dėl antrosios vietos varžosi valdančioji Demokratų partija (25 proc.) ir dešinysis proeuropietiškas blokas ACUM (24 procentai).

Į parlamentą tikriausiai pateks partija, vadovaujama verslininko Ilano Soro, nuteisto kalėti pusaštuntų metų už milijardo dolerių vertės sukčiavimo schemą, pramintą Moldovos „amžiaus nusikaltimu“. Ši partija veikiausiai gavo kiek mažiau nei 9 proc. balsų. Visos kitos partijos veikiausiai neįveiks 6 proc. slenksčio, kad galėtų dirbti naujos sudėties parlamente.

Demokratų partijos valdantysis aljansas prarado palaikymą dėl išsikerojusios korupcijos, blogėjančių pragyvenimo sąlygų ir blėstančios demokratijos.

Prezidentas I. Dodonas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais teks surengti naujus rinkimus. „Mums gresia didelis pirmalaikių rinkimų pavojus“, – atidavęs savo balsą pareiškė valstybės vadovas.

Jeigu įstatymų leidėjai per 45 dienas po rezultatų paskelbimo nesugebės suformuoti valdančiosios koalicijos, prezidentas paleis parlamentą ir paskelbs naujus rinkimus.

Daugiau kaip 3 mln. piliečių turėjo teisę balsuoti renkant deputatus ketverių metų kadencijai 101 vietą turinčiame parlamente.

Rinkimų pareigūnai sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo menkas – tik kiek daugiau nei 49 procentai.

ACUM lyderė Maia Sandu sakė naujienų agentūrai AP, kad šie rinkimai buvo „patys nedemokratiškiausi per Moldovos istoriją“

„Vagių gauja... užėmė valstybės institucijas“ ir „mus gąsdina... grasina bei skurdina“, – sekmadienį kalbėjo M. Sandu, ragindama moldavus balsuoti.

Viena ir rinkėjų – Svetlana Druta – sakė balsavusi už permainas teismų sistemoje.

„Mums reikia pradėti nuo viršaus ir tuomet (keisti) pradines mokyklas bei darželius; mums taip pat reikia geros sveikatos apsaugos sistemos“, – aiškino ji.

Praeitais metais Europos Parlamentas pareiškė, kad Moldova yra „valstybė, patekusi į oligarchų interesų nelaisvę“. Europos Sąjunga taip pat įšaldė pagalbą šiai šaliai, vietos teismui dėl techninių nesklandumų paskelbus negaliojančiais 2018 metų Kišiniovo mero rinkimus, akivaizdžiai siekiant atimti pergalę iš proeuropietiško kandidato.

Tačiau Vladimiras Plahotniucas Demokratų partijos vadovas ir faktinis šalies lyderis, sekmadienį tvirtino, kad valdančioji partija užtikrino „tvarką ir drausmę“, vykdydama savo ekonomikos politiką.

Nepaisant tokių pareiškimų, apie milijonas moldavų yra išvykę dirbti į užsienį, daugiausiai ES šalyse ir Rusijoje.

Šiais metais Moldovos balsavimo sistema buvo pakeista, o kritikai tvirtina, kad tokiu būdu siekta padėti padidinti dviejų pagrindinių partijų – Socialistų ir Demokratų – įtaką.