Mobilizuoja ne opozicija, o pensijų reforma
Tai, ko ne­ga­li pa­siek­ti men­kos su­sis­kal­džiu­sių ir iš­blaš­ky­tų Ru­si­jos opo­zi­cio­nie­rių, nuo­lat kal­ban­čių apie de­mo­kra­ti­ją ir žmo­gaus tei­ses, pa­jė­gos, at­lie­ka pen­si­jų re­for­ma – ji iš­ve­dė žmo­nes į gat­ves.

Rusijos žmonės tiki legendomis apie šalies didybę, bet supranta, kad „pasimėgauti“ užtarnautu poilsiu jie galės greičiausiai tik kapinėse. Juk vyrai išeis į pensiją nuo 65 metų ir daugelis iki to laiko neliks gyvi. Maža to, staigus pensinio amžiaus pakėlimas nesprendžia esminių Rusijos problemų darbo rinkos ir socialinės politikos srityse. Pasiūlymas traukti darbdavius baudžiamojon atsakomybėn, jei jie atleidinės iš darbo pagyvenusius darbuotojus, labiau byloja apie bejėgiškumą. Esant tokiai padėčiai prezidentas Vladimiras Putinas specialiai palaiko nežinomybės dėl savo ketinimų atmosferą.

Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas (centre) tūkstančiams šalininkų Maskvoje kalbėjo, kad Rusijos vyrai "gaus savo pensiją karste".

Pensijų reformai priešinasi įvairių sluoksnių gyventojai, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Kai kur priešinasi net regionų valdžios. Protesto akcijų dalyvius vienija pasipiktinimas projektu, kuris finansiškai pakenks kiekvienai šeimai. Anksti skiriama pensija daugumai yra priedas prie darbo pajamų, nes žmonės dirba, kol leidžia sveikata arba darbdavys. Vidutiniškos rusiškos pensijos, kuri sudaro 13,3 tūkst. rublių (maždaug 180 eurų), vargu ar pakanka gyvenimui, bet ji šiek tiek kompensuoja socialinės paramos stoką. Regionuose iš senolių pensijų labai dažnai tenka išlaikyti ir vaikus bei anūkus.

Prezidento populiarumas smuko

Pensijų reformą remia „Vieningoji Rusija“, ir ji laikoma pačia rizikingiausia lyderiui per 20 jo valdymo metų. Tai rodo ir smukęs prezidento populiarumas – nuo 80 iki 64 procentų. Nepadėjo ir čempionatas, už kurio organizavimą Rusija buvo visuotinai giriama ir per kurį jos rinktinė, nors ir nepateko į ketvirtfinalį, žaidė efektingai.

Pats prezidentas ilgą laiką viešumoje laikėsi atsiribojęs nuo reformos, kad nepasitenkinimas nebūtų siejamas su juo, bet kai galiausiai prabilo, guodėsi, jog ir jam labai nepatinka pensinio amžiaus kėlimas, bet tai būtina dėl demografinių priežasčių. Tai rodo, jog Kremlius neketina sušvelninti įstatymo. „Galime nieko nedaryti 5–10 metų, mums užteks valstybės rezervų pensijų sistemai palaikyti. Bet jei nesiimsime jokių priemonių (...), pensijų sistema žlugs“, – aiškino V. Putinas ir baigė tuo, kad galutinio sprendimo dar nėra, reformos parametrai paaiškės po diskusijos.

Pagal dabartinį projektą, kurio antras skaitymas Dūmoje nukeltas į rugpjūčio 24 dieną, pensinis amžius vyrams palaipsniui tolinamas penkeriais metais, o moterims – aštuoneriais. Nuo 2028 metų visi vyrai turėtų išeiti į pensiją ne anksčiau kaip sulaukę 65 metų, o moterys nuo 2034 metų – 63-ejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tikėtina Rusijos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 66 metai, moterų – 77-eri.

Skaičiai per maži

Apie pensinio amžiaus nutolinimą Rusijoje buvo paskelbta per pasaulio futbolo čempionatą, kai visa Rusija išgyveno pakilimą ir šventė. Analitikai sakė, jog taip valdžia norėjo nukreipti dėmesį, ir tikėjosi, kad reforma liks nepastebėta, tačiau šis triukas nepavyko. Nenori žmonės dirbti iki grabo lentos ir eina į gatves. Pasak apžvalgininkų, pastarojo meto Rusijoje tai – didelė retenybė. Opozicionieriui ir kovotojui su korupcija Aleksejui Navalnui per patį futbolo čempionato įkarštį pavyko surinkti į protesto akciją labai mažai žmonių, tačiau į Komunistų partijos ir jos lyderio Genadijaus Ziuganovo raginimą atsiliepė nepalyginti daugiau, prisidėjo ir profesinės sąjungos bei nacionalistai. Organizatorių teigimu, į sankcionuotą mitingą liepos 28 dieną Maskvoje suplūdo 100 tūkst. žmonių, nors žurnalistai nurodo daug mažesnį skaičių – nuo 6 iki 12 tūkstančių. Tai nėra dideli skaičiai tokiam miestui kaip Maskva, bet tai didžiausias iki šiol protestas prieš pensijų reformą. Dalyviai kėlė tiesioginius reikalavimus prezidentui ir vyriausybei. „Putine, neliesk mūsų pensijų!“, „Norime gyventi pensijoje, o ne mirti darbe!“ – skelbė jų plakatai. Protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė atimtų pinigus iš turtuolių, o ne „vogtų iš paprastų žmonių“.

Protestai vyko ir Tolimuosiuose Rytuose bei Sibire. V. Putino mieste Sankt Peterburge mirgėjo raudonos vėliavos ir Stalino portretai. Vienas aktyvistas atsinešė giltinę – skeletą su dalgiu. „Daugelis patikėjo V. Putinu, kai jis sakė, kad pensijų reformos nebus. Bet tai buvo tik demagogija. Aš juo labai nusivyliau“, – kalbėjo viena protesto dalyvė 49 metų Irina Ivanova.

Internetinė peticija su reikalavimu atšaukti reformą surinko jau 3 mln. parašų. Be to, komunistai ėmė reikalauti, kad dėl pensijų reformos būtų surengtas referendumas, bet Centrinė rinkimų komisija to neleis. Ji jau atmetė klausimo formuluotę kaip nekorektišką. Komunistai žada teikti naują formuluotę, bet aiškiai vėluoja, nes jau rudenį įstatymas tikriausiai bus priimtas.

Pensijų reformai priešinasi įvairių sluoksnių gyventojai, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų.

Išpūsta galybė ir realus skurdas

Daug metų kalbos apie Rusijos didybę tik dar labiau kursto pasipiktinimą: kodėl tokia galinga ir turtinga valstybė nepajėgi mokėti mums pensijų?

Pensijų sistemos katastrofą lėmė virtinė valdžios klaidų, kurios kaupėsi ir augo it sniego kamuolys. Viena šių klaidų – nesugebėjimas diversifikuoti vien gamtos ištekliais, tokiais kaip nafta ir dujos, grįstos ekonomikos. Valstybė nebeturi lėšų palaikyti pensijų sistemai iš surenkamų mokesčių.

Iš tiesų valdžia neturi ką pasakyti žmonėms, bet neatrodo, kad atsitrauktų, nors būtent taip ir nutiko prieš kelerius metus, kai iš pensininkų ketinta atimti teisę nemokamai naudotis viešuoju transportu – protestai privertė vyriausybę atsisakyti šių planų.

Pagyvenusios moterys Nižnij Novgorode.