Miuncheno saugumo konferencijoje – desperatiškos pasaulio tvarkos gelbėtojų paieškos
Li­be­ra­li pa­sau­lio tvar­ka žlun­ga, o JAV si­tua­ci­ją tik blo­gi­na – toks yra Miun­che­no sau­gu­mo at­as­kai­tos ver­dik­tas. Šis do­ku­men­tas tra­di­ciš­kai pa­si­ro­dė prieš 55-ąją Miun­che­no sau­gu­mo kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri pra­si­dės ry­toj. Kas­me­ti­nia­me ren­gi­ny­je ke­li šim­tai aukš­to ran­go po­li­ti­kų, ka­ry­bos ir gy­ny­bos eks­per­tų iš vi­so pa­sau­lio dis­ku­tuos svar­biau­siais sau­gu­mo po­li­ti­kos klau­si­mais. Tarp da­ly­vių bus JAV vi­cep­re­zi­den­tas Mi­ke'as Pen­ce'as, Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Į kon­fe­ren­ci­ją taip pat vyks­ta Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Li­nas Lin­ke­vi­čius.

„Tarp Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos aušta nauja didžiųjų galybių varžymosi era, kurdama tam tikrą lyderystės vakuumą vadinamojoje liberalioje pasaulio tvarkoje“, – ataskaitos įžangoje rašo Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris.

Pasak jos autorių, būtent Vašingtone, Pekine ir Maskvoje dominuojantis požiūris ir išprovokavo šią naują erą. „Kai visi rengiasi priešiškam pasauliui, jo atėjimas iš esmės nulemtas iš anksto“, – teigiama ataskaitoje. Vėliau priduriama, kad „baigėsi po šaltojo karo vyravęs periodas ir su juo sietas bendras optimizmas“. Tačiau dokumente pabrėžiama, jog dar neaišku, kokio pobūdžio bus ta naujoji tvarka, „ar pereinamasis laikotarpis bus taikus“.

Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris: „Ar mes tiesiog leisime, kad liberali pasaulio tvarka, paremta institucijomis, taisyklėmis ir teise, tiesiog pamažu subyrėtų?“

Ataskaitos autorių nuomone, prie nestabilumo smarkiai prisideda ir Donaldo Trumpo administracija. Jai mažai rūpi išsaugoti tarptautinius susitarimus, o paties JAV prezidento žinutės tviteryje neretai atvirai demonstruoja abejones tokiomis institucijomis kaip NATO ir Jungtinės Tautos (JT).

Vis dėlto per spaudos konferenciją pirmadienį, kai buvo pristatyta ataskaita, W. Ishingeris pirmiausia akcentavo pozityvius dalykus. Nors kyla įvairių iššūkių transatlantiniams santykiams, jo požiūriu, „be galo puikus ženklas“ yra tai, kad šiais metais konferencijoje dalyvaus 2 ar net 3 kartus daugiau JAV Kongreso narių nei paprastai. Tarp jų bus Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir senatorius Mittas Romney.

Palankumas diktatoriams

Ataskaitoje smarkiai kritikuojamas D. Trumpas dėl savo palankumo autoritarinio režimo lyderiams visame pasaulyje. „Sąjungininkėms sunku išverti, kai D. Trumpas giria neliberalius valstybių vadovus, pradedant Brazilijos ir baigiant Filipinų“, – priekaištaujama dokumente.

Miuncheno ataskaitoje nurodoma, kad strateginiuose JAV dokumentuose Kinija ir Rusija įvardijamos kaip dvi svarbiausios priešininkės, tačiau konkurencija tarp trijų didžiųjų galybių įgauna skirtingas formas. Vašingtonas ir Pekinas daugiausia konfliktuoja dėl ekonominių ir prekybos klausimų, o Rusija ir Kinija mato save kaip autokratinę sąjungą prieš Vakarus, nors tarp jų irgi vyksta geopolitinės varžybos.

JAV ir Rusijos priešiškumas pirmiausia skleidžiasi per kaltinimus viena kitai dėl ginklavimosi. Ataskaitoje nenumatoma, ar santykiai šiuo klausimu ateityje galėtų pagerėti. Baiminamasi, kad JAV pasitraukus iš INF sutarties, kuri reguliavo vidutinio nuotolio branduolinius ginklus, kyla pavojus ir kitiems svarbiems ginkluotę ribojantiems susitarimams. „Mažai tikėtina, kad šalys sugebės pratęsti „New START“ sutartį, reguliuojančią strateginius branduolinius ginklus, po 2021 metų, kai ji nustos galioti“, – nuogąstaujama dokumente.

„Prastai pasirengusi“ ES

Koks Europos vaidmuo besikeičiančiame pasaulyje? Ataskaitos skyriuje, kuriame keliamas klausimas apie Europos „strateginę autonomiją“, pažymima, kad „Europos Sąjunga yra itin prastai pasirengusi“ naujai erai. Nors dauguma analitikų tvirtina, jog stipri transatlantinė partnerystė išlieka geriausia Europos saugumo garantija, vis dėlto žemynas, jei ši opcija ateityje nebus prieinama, kol kas neturi realaus plano B.

Per konferenciją pirmadienį W. Ischingeris pareiškė, kad „2019-ieji Europos Sąjungai bus lemtingi metai“, nes gegužę vyks Europos Parlamento rinkimai, o spalį bus paskirtas naujas Europos Centrinio Banko pirmininkas. Pasak jo, labai svarbu, jog šių metų konferencijoje ES parodytų ne europiečiams dalyviams, kad ji yra pasiryžusi kovoti už savo interesus.

Ataskaitoje daroma išvada, jog dabar pasaulyje įsitvirtina netikrumo kupinas pereinamasis laikotarpis, per kurį paskutinės liberalių vertybių gynėjos stengsis kaip galima geriau išlaviruoti.

Wolfgangas Ischingeris / AFP/Scanpix nuotrauka

Antro plano valstybės

Viena pereinamojo periodo pasekmių – atsiranda galimybių tokioms antro plano šalims kaip Kanada, Japonija ir Jungtinė Karalystė. Tačiau pastarojoje valstybėje, nors ji buvo viena pagrindinių liberalios pokario tvarkos kūrėjų ir kaip JT Saugumo Tarybos narė vis dar daro nemažą įtaką, netikrumas dėl „Brexito“ ataskaitos autoriams kelia klausimų, koks šalies vaidmuo bus ateityje.

„Tampa aišku, kad „Brexito“ procesas dar ne vienus metus turės skaudžių pasekmių abiejose sąsiaurio pusėse“, – sakoma ataskaitoje, nors Londonas, Paryžius ir Berlynas nuolat kartoja, kad jie artimai bendradarbiaus ir toliau.

Tokiam požiūriui pritarė ir istorikas Timothy Gartonas-Ashas. Pristatant ataskaitą jis pasakė kalbą, kurioje įspėjo, kad „Brexitas“ reprezentuoja sumažėjusį pasaulio gebėjimą rasti globalių problemų sprendimus.

Todėl pirmadienį W. Ischingeris iškėlė daug klausimų apie pasaulio ateitį. „Kas prisiims atsakomybę? Ar yra galybių, kurios imasi tokios atsakomybės? Ar gali Europos Sąjunga vaidinti šį vaidmenį, ar ji per silpna? Jeigu per silpna, kas dar tai darys? Ar mes tiesiog leisime, kad liberali pasaulio tvarka, paremta institucijomis, taisyklėmis ir teise, tiesiog pamažu subyrėtų?“ – klausė W. Ischingeris, taip užduodamas toną šių metų Miuncheno saugumo konferencijai.