Migrantai siunčia namo milijardus, bet bankai atima per daug
Ne­tur­tin­go­se ir vi­du­ti­nių pa­ja­mų ša­ly­se mig­ran­tų iš už­sie­nio siun­čia­mi pi­ni­gai daug reiš­kia. Ta­čiau jei mo­kes­čiai, ku­riuos mig­ran­tai su­mo­ka už per­ve­di­mus, bū­tų ma­žes­ni, jiems lik­tų 25 mlrd. do­le­rių per me­tus, o švie­ti­mas gau­tų dar vie­ną pa­pil­do­mą mi­li­jar­dą.

Kaip skelbia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra Eurostatas, 2017 metais į Lietuvą iš užsienio pervesta 1,1 mlrd. eurų – beveik po 400 eurų kiekvienam gyventojui. Nemažą dalį šios sumos pervedė į užsienį emigravę Lietuvos piliečiai. Kai kurie iš giminaičių emigracijoje pinigus gaunantys lietuviai sako, kad be paramos iš užsienio vargiai išgyventų.

Perlaidos beveik nesikeičia trejus metus iš eilės, bet pakito kryptys, iš kurių pinigai siunčiami į Lietuvą. Pernai didžiausia pervedimų suma gauta iš JAV – maždaug penktadalis visų gautų pervedimų. Antroje metų pusėje Rusija tapo antra daugiausia į Lietuvą pervedančių valstybių rikiuotėje.

Šiuo metu Rusijoje gyvena apie 90 tūkst. lietuvių, bet didžiausias jų skaičius yra Jungtinėje Karalystėje – ten gyvena daugiau kaip 120 tūkst. iš Lietuvos emigravusių žmonių. Iki šiol iš ten atkeliaudavo ir daugiausia pinigų, bet dėl nuvertėjusio svaro suma sumažėjo. Svaro kursą muša „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos.

Pinigai mokslui

Iš viso 2017 metais visame pasaulyje buvo išsiųsta 613 mlrd. dolerių. Tai suma, daug didesnė nei oficiali pagalba vystymuisi. Pasaulio banko teigimu, didžioji dalis šių pinigų nukeliavo į menkų ir vidutinių pajamų šalis. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Kirgizijoje, Nepale, Liberijoje, atsiųsti pinigai sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.

Vien Jungtinėje Karalystėje dažnai mažiausiai apmokamus darbus dirbantys migrantai per metus išsiunčia namo 8 mlrd. svarų sterlingų. Galima palyginti: visa Jungtinės Karalystės teikiama užsienio pagalba sudaro maždaug 13 mlrd. svarų.

Trys didžiausios milijardų svarų iš Jungtinės Karalystės gavėjos – Nigerija, Indija ir Pakistanas. Šimtai milijonų svarų kasmet taip pat keliauja į Lietuvą, Lenkiją, Kiniją, Keniją, Filipinus, Bangladeša, Ganą. Tuo tarpu perlaidos iš JAV ypač svarbios Centrinės ir Pietų Amerikos šalims. Iš JAV į visą pasaulį per metus pervedama daugiau kaip 500 mlrd. dolerių.

Turtingose šalyse dirbančių migrantų namo persiunčiami pinigai skurdesnėse šalyse yra gyvybiškai svarbūs jų šeimoms. Kaip rodo Jungtinių Tautų švietimo organizacijos UNESCO duomenys, labai dažnai jie skiriami vaikų mokslui ir yra neoficiali bei nematoma švietimo subsidija, išlaisvinanti vaikus nuo darbo.

18-oje Afrikos ir Azijos šalių migrantų pervedimai didina išlaidas švietimui 35 proc., Lotynų Amerikoje – daugiai negu 50 procentų. Indijoje kaimiškose vietovėse gyvenančios šeimos iš pervedimų išleidžia švietimui 17 proc. daugiau nei kaimynai, kurie negauna giminių siunčiamų pinigų. Filipinuose šios papildomos pajamos iš užsienio padeda sumažinti dirbančių vaikų skaičių, nes tuomet vaikai gali toliau lankyti mokyklą. Ekvadore pervedimai ypač svarbūs mergaičių išsilavinimui.

Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama, kokie svarbūs pasaulio ekonomikai yra migrantų siunčiami pinigai. Be mažai uždirbančių migrantų, dar yra ir kvalifikuoti profesionalai, kurie vyksta dirbti į turtingas šalis ir paskui padeda artimiesiems. Finansinis stabilumas leidžia ištraukti šeimas iš skurdo.

UNESCO manymu, bendrovės neturėtų atimti tiek daug dažnai kruvinu prakaitu migrantų uždirbtų pinigų.

Per dideli įkainiai

Tačiau pervesti pinigus – brangu, pasaulio vidurkis siekia apie 7 proc. pervedamos sumos. Net jei kai kurių bendrovių įkainiai maži, papildomos išlaidos gali prisidėti per valiutų kursus. Tvaraus vystymosi tikslus nusibrėžę pasaulio lyderiai žada sumažinti šiuos įkainius iki 3 procentų. Jei šis tikslas būtų pasiektas, migrantai sutaupytų daugiau nei 25 mlrd. dolerių kasmet, o tai reikštų dar vieną papildomą milijardą dolerių šeimų išsilavinimui.

UNESCO manymu, bendrovės neturėtų atimti tiek daug dažnai kruvinu prakaitu migrantų uždirbtų pinigų. Skurdžiausiems migrantams pervedimai kainuoja daugiausia. Pavyzdžiui, siunčiant pinigus į Afriką mokesčiai vidutiniškai pakyla iki 20 proc. sumos.

Tradiciniai bankai brangiausi, jų įkainiai viršija 10 proc. sumos. Pasiųsti pinigus į kai kuriuos regionus, tokius kaip piečiau nuo Sacharos esančias šalis, vidutiniškai kainuoja 9 proc. sumos. Tokios tvarkos kritikai ragina dar griežčiau prižiūrėti bankus bei garantuoti, kad migrantai turėtų įkandamą pasirinkimą ir mokesčiai būtų skaidrūs.

Komentuodamos šią UNESCO ataskaitą, finansų institucijos atsikerta, kad įkainiai galėtų būti mažesni, jei ne griežti bankų reguliavimo įstatymai, trukdantys finansų bendrovėms konkuruoti rinkoje. Konkurencija savaime sumažintų įkainius.

Finansų grupės taip pat teigia, jog skaitmeninės finansų paslaugos mažina mokėjimų įkainius, taip pat ir pervedimų. Priėjimą prie globalios finansų sistemos dabar turi daugiau žmonių nei bet kada. Tačiau šios paslaugos dar nepasiekė maždaug 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje.