Migrantai į Europą – per naują maršrutą
Į Bos­ni­ją vis daž­niau at­vyks­tant mig­ran­tams, at­ra­du­siems nau­ją marš­ru­tą per Bal­ka­nus į ES, skur­džio­je ša­ly­je bai­mi­na­ma­si hu­ma­ni­ta­ri­nes ka­tas­tro­fos ir sau­gu­mo kri­zės.

Turistų lankomiausioje Sarajevo dalyje prie nacionalinės bibliotekos esantis parkas buvo pertvarkytas į laikiną stovyklą su keliomis dešimtimis palapinių.

Netoli sienos su ES nare Kroatija esančiame šiaurės vakarų Bichačo mieste migrantai apsigyveno apleistame universiteto studentų miestelyje.

Už 40 km į šiaurę nuo jo esančiame Velika Kladušos mieste įsikūrusi dar viena parko stovykla.

Tokiuose gyvenvietėse nėra vandens ir elektros, tačiau daugelis jaunuolių bei vaikų turinčių šeimų po keletą parų juose nakvoja ir tada mėgina neteisėtai kirsti sieną su Kroatija.

Akivaizdu, kad daugumai tai pavyksta: kaip nurodė Bosnijos saugumo ministras Draganas Mektičius, iš 4 tūkst. šiemet atvykusių migrantų dabar šalyje belikę tik trečdalis.

Šie skaičiai toli gražu neprilygsta šimtams tūkstančių žmonių, 2015-aisiais keliavusiu vadinamuoju Balkanų maršrutu, kol jis buvo uždarytas 2016-aisiais. Kitaip nei dabar, ankstesniu maršrutu buvo galima aplenkti Bosnijos kalnuotą reljefą.

Tačiau artėjant vasarai Bosnijoje šiemet vėl daugėja laikinai apsistojančių žmonių.

Per pastarąsias tris savaites į šalį atvyko apie 1 200 migrantų ir pabėgėlių, nurodo Tarptautinės migracijos organizacijas (IOM) misijos Bosnijoje vadovas Peteris Van der Auweraertas.

Saugumo ministras savo ruožtu pranešė, kad kovą kasdien atvykdavo nuo 80 iki 150 žmonių.

Panašu, kad Bosnijos vadžia buvo nepasiruošusi tokiam scenarijui. Pavyzdžiui, Sarajeve atvykėlius maitina savanoriai ir paprasti piliečiai.

„(Vyriausybė) neteikia jiems jokių išteklių – nei maisto, nei vaistų. Visiškai nieko“, – teigia vyresnė nei 40 metų savanorė iš Bosnijos Denisa Steffen.

„Nepavykus greitai apgyvendinti šių žmonių, rizikuojame sukelti mažą humanitarinę krizę vietovėse, kur yra migrantų ir pabėgėlių“, – įspėjo P. Van der Auweraertas.

„Mėginsiu pereiti vėl ir vėl“

Bosnijoje tėra tik vienas prieglobsčio prašytojų centras, esantis už 40 km nuo sostinės ir galintis priimti apie 150 žmonių.

Valdžios institucijos sako norinčios atidaryti antrą, 300 vietų centrą, kuris įsikurtų šalia Mostaro, toli nuo migrantų maršruto.

P. van Der Auweraertas įžvelgia keletą priežasčių, kodėl Bosnija sulaukia vis daugiau migrantų.

Kaip jis sakė naujienų agentūrai AFP, keletą mėnesių Serbijos negalėję palikti žmonės dabar „pasiruošę rizikuoti ir keliauti sunkiau įveikiamu reljefu“.

Pastarosiomis savaitėmis į Bosnija išvyksta itin daug iraniečių ir afrikiečių iš šiaurinių žemyno regionų.

Be to, „dabar Bosnijoje aktyviai veikia prekiautojai žmonėmis, o tai pritraukia migrantų“, pridūrė IOM misijos vadovas.

„Jau šešis kartus mėginau pereiti ir tris kartus pasiekiau Kroatijos ir Slovėnijos sieną, bet policija mane areštavo ir grąžino į Bosniją“, – Velika Kladušoje AFP sakė 24 metų alžyrietis Islamas, prieš tris mėnesius palikęs savo namus.

Mechanikos inžinierius iš Irano Saeidas Samadi buvo suimtas dukart mėgindamas pereiti iš Bosnijos į Kroatiją.

„Vis tiek bandysiu (kirsti sieną) vėl ir vėl“, – Bichače tikino 32 metų vyras, gavęs Raudonojo Kryžiaus platinamo maisto.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič šią savaitę laišku kreipėsi į Bosnijos vyriausybę ir apkaltino nesiimant „sistemingo atsako“.

„Esu susirūpinusi, sužinojusi, kad daugelis pabėgėlių ir migrantų, įskaitant šeimas su vaikais, miega gatvėse ir neturi nuolatinės prieigos prie maisto“, – parašė D. Mijatovič.

Pasak jos, atvykusiesiems tai pat labai sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų. Pavyzdžiui, 15 migrantų Bichače buvo diagnozuoti niežai.

„Tai ne tik humanitarinė problema – tai tampa ir saugumo problema“, – pareiškė vyriausybės neveiklumą kritikuojantis Bichačo meras Suretas Fazličas.

Policija neseniai užfiksavo keletą vagysčių ir smulkių nusikaltimų.

Tuo tarpu premjeras Denisas Zvizdičas pirmadienį pažadėjo „žmoniškai priimti migrantus“, tačiau tam Bosnijai prireiks „reikšmingos ekspertų, techninės ir ypač finansinės paramos“ iš ES ir JT.

Pastaruoju metu blokas susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo, tačiau nuo 2015-aisiais pasiekto piko, kai į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių, migrantų skaičius gerokai sumažėjo.

Trapioje Bosnijoje, giliai suskaidytoje etniškai, migrantų atvykimas greitai tapo politiniu klausimu.

Šalį sudaro du pusiau nepriklausomi dariniai – Serbų respublika bei Bosnijos ir Hercegovinos federacija.

Pusė iš 3,5 mln. valstybės gyventojų yra musulmonai, tačiau Bosnijos serbų pareigūnai perspėjo, kad jie nesiruošia apgyvendinti migrantų, kurių daugelis atvyksta iš musulmonų šalių.

„Rasime būdą apsiginti nuo šio įsiveržimo“, – pareiškė Serbų respublikos prezidentas Miloradas Dodikas.