Migracijos politika skaldo Italiją
Ke­le­tas Ita­li­jos mies­tų va­do­vų vis gar­siau reiš­kia pa­si­pik­ti­ni­mą vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tru Mat­teo Sal­vi­ni ir jo įgy­ven­di­na­ma prieš mig­ran­tus nu­kreip­ta po­li­ti­ka. Jie nu­ro­dė, kad ne­ke­ti­na pa­klus­ti nau­jai tvar­kai.

Rudenį priimtas vadinamasis Salvini dekretas leidžia lengviau išvaryti migrantus ir atimti iš jų Italijos pilietybę. Šis teisės aktas taip pat supaprastina prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo taisykles.

Miestų vadovai atsisakė paisyti kai kurių naujojo įstatymo nuostatų, nes šios pažeidžia Konstituciją. Jie sakė, kad žmonių nevarys iš priėmimo centrų ir pirmiausia kreipsis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų dekretą.

„Kiekvienas, kuris padeda nelegaliems migrantams, nekenčia italų, – taip reagavo M. Salvini savo tviterio paskyroje. – Šie žmonės turės atsakyti už savo veiksmus prieš įstatymą.“ Jis reikalavo, kad maištaujantys merai paliktų savo postus.

Spalį Riačės miestelio Kalabrijoje merui buvo skirtas namų areštas už bendrininkavimą vykdant neteisėtą imigraciją. Domenico Lucano buvo sulaikytas policijai atliekant tyrimą dėl vyriausybės lėšų skyrimo pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams.

Meras, be kita ko, kaltinamas prisidėjęs prie netikrų santuokų organizavimo, kad imigrantai galėtų teisėtai likti šalyje. D. Lucano išgarsėjo dėl šilto migrantų priėmimo. Šimtai jų įsikūrė nedideliame, nė 2 tūkst. gyventojų neturinčiame Riačės miestelyje.

Vidaus reikalų ministras M. Salvini kuria griežto pareigūno įvaizdį. / SIPA/Scanpix nuotrauka

Žingsnis į priekį

Sicilijos salos sostinėje prieš keletą dienų buvo surengtas mitingas prieš Italijos vidaus reikalų ministrą. Palermo meras Leoluca Orlando sakė, kad įstatymas atskiria migrantus nuo visuomenės ir skatina nusikalstamumą, o ne užkerta tam kelią. „Dešimtys tūkstančių žmonių čia gyvena teisėtai ir moka mokesčius, o po kelių savaičių ar mėnesių jie taps nelegaliais imigrantais“, – piktinosi jis.

Tuo metu M. Salvini atkirto L. Orlando, kad šis verčiau sutelktų dėmesį į savo miesto problemas, kurių yra apstu. Toks ministro pareiškimas paskatino įsikišti ir Florencijos merą Dario Nardelą. Jo vadovaujama miesto taryba taip pat nesitaikstys su įstatymu, kuris prieglobsčio prašytojus varo į gatves.

Bario ir Milano merai solidarizavosi su kolegomis. Pastarojo miesto vadovas kvietė M. Salvini pakoreguoti teisės aktą. Tačiau ministras nusileisti neketina ir vadina jį dideliu žingsniu į priekį stengiantis apriboti atvykėlių skaičių ir padaryti šalį saugesnę.

Italijos populistinė vyriausybė laikosi griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu. M. Salvini uždraudė įsileisti humanitarinės pagalbos grupių laivus į Italijos uostus, sakydamas, kad šios organizacijos teikia taksi paslaugas migrantams. „Italija daugiau nebepriims atvykstančių žmonių. Tai yra riba, kuri nebus peržengta, – pareiškė M. Salvini. – Italijos uostai yra uždaryti. Taip bus ir toliau.“

Pasak M. Salvini, kiekvienas, kuris padeda nelegaliems migrantams, nekenčia italų.

Keleto miestų vadovai teigė, kad nepaklus pastarajam M. Salvini draudimui. Štai Neapolio vadovas Luigi de Magistris pasisiūlė priimti laivą „Sea Watch“ su 32 migrantais. „Pats stebėsiu šią gelbėjimo operaciją“, – žadėjo L. de Magistris. „Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderio Luigi Di Maio manymu, Neapolio meras taip tiesiog siekia dėmesio ir rinkėjų palankumo.

Palikuoniai gėdysis

Savaitgalį popiežius Pranciškus paragino Europos Sąjungos valstybes nares pademonstruoti solidarumą su migrantais, kurie yra įstrigę prie Maltos nevyriausybinėms organizacijoms priklausančiuose laivuose ir kuriems neleidžiama išlipti į krantą. Italija ir Malta atsisako leisti šiems laivams įplaukti į savo uostus ir sekmadienį pakartojo, jog neatsisakys savo pozicijos.

„Turėtumėte žinoti, kad po kelių dešimtmečių jūsų palikuoniai gėdysis to, ką jūs darote ir sakote“, – teigė nevyriausybinės organizacijos „Proactiva Open Arms“ įkūrėjas Oscaras Campsas, kreipdamasis į M. Salvini.

Palermo miesto meras Leoluca Orlando. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kai kurie migrantai jūroje yra įstrigę jau daugiau nei dvi savaites. Dalį jų pasisiūlė priimti Nyderlandai ir Vokietija, tačiau tik tuo atveju, jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės paseks jų pavyzdžiu. Tai vėl priminė apie ilgalaikį šio bloko nesutarimą dėl dalijimosi atsakomybe už migrantus.

Kaip skelbia Tarptautinė migracijos organizacija, pernai į Italiją atvyko per 23 tūkst. migrantų. Tai yra maždaug 5 kartus mažiau negu 2017 metais, kai atvykėlių skaičius viršijo 119 tūkstančių. Tuo metu Ispanijoje padėtis yra visai kitokia – ji tapo pagrindiniais migrantų jūros vartais į Europą. Šią šalį pernai pasiekė beveik 65 tūkst. žmonių, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.