Migracijos krizę įveikė Vokietija, bet ne pasaulis
Mig­ran­tų antp­lū­dis į Vo­kie­ti­ją to­liau slūgs­ta. Ta­čiau pa­bė­gė­lių srau­tai pa­sau­ly­je – ne, glo­ba­lia pra­sme ši prob­le­ma iš­lie­ka la­bai ak­tua­li. 

„Taip, migracijos krizė Vokietijoje, sukelta ekstremaliai dideliu pabėgėlių srautu 2015–2016 metais, įveikta“, – DW sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere, komentuodamas 2017 metų BAMF duomenis. Pernai į Vokietiją atvyko 186 644 pabėgėliai. 2016 metais jų buvo 280 000, o 2015-aisiais – 890 000.

Jei ne kontrabandininkai, pabėgėlių, neturinčių pagrindo ES šalyse gauti prieglobstį, skaičius būtų daug mažesnis.

Svarbu ne skaičiai, o kas organizuoja srautą

186 000 – panašiai tiek, kiek Vokietija priėmė 1990 metais, gerokai mažiau, negu 1992, 1993 ir 1994 metais ir nedaug daugiau, negu XX ir XXI amžių sandūroje. Net 2014 metais, kai apie migracijos krizę nebuvo nė kalbos, Vokietijoje buvo peržiūrėta daugiau kaip 200 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.

Vis dėlto Vokietijos vidaus reikalų ministras mano, kad nusiraminti – per anksti. Jam nerimą kelia ne tiek absoliutūs skaičiai, kiek faktas, kad pabėgėlių srautą į Europos Sąjungos (ES) šalis organizuoja ir iš tokio „verslo“ pelnosi kriminalinės struktūros, kurios, pasak jo, faktiškai ir sprendžia, kas vertas tapti pabėgėliu ES, o kas – ne.

„Toks atrankos būdas nepriimtinas, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė T. de Maiziere. – Mūsų tikslas – kad į Europą atvyktų tie, kuriems iš tiesų reikia apsaugos, o ne žmonės, kurie tikisi labiau klestinčios ekonominės ateities Europoje.“

Jei ne kontrabandininkai, mano jis, pabėgėlių, neturinčių pagrindo ES šalyse gauti prieglobstį, skaičius būtų daug mažesnis.

Pabėgėlių, kuriems buvo atsakyta, skundai

Pabėgėlių iš įvairių valstybių galimybės gauti prieglobstį Vokietijoje ne visada lygios. Daugiau tikimybės turi išeiviai iš Sirijos, Irako, Afganistano, Eritrėjos, Somalio. Šiaurės Afrikos migrantai, Balkanų šalių piliečiai, čečėnai galimybių turi mažai. Gaunantieji neigiamą BAMF atsakymą, gali jį skųsti teisme.

Spaudos konferencijos Berlyne, per kurią buvo pristatyti 2017 metų duomenys, išvakarėse, Vokietijos spaudoje pasirodė pranešimų apie tai, kad beveik pusė (44 proc.) skundų, paduotų dėl neigiamo atsakymo, buvo peržiūrėti juos padavusiųjų naudai, rašo DW.

Pretekstas toks: esą pareigūnai buvo nepateisinamai priekabūs prašantiesiems prieglobsčio ir būna, kad atsako pažeisdami veikiančius įstatymus.

Todėl BAMF vadovė Jutta Cordt nusprendė, kad reikia aiškumo. Reikalas toks, kad teisminio proceso etapą pasiekia ne visi pareiškimai tų, kuriems buvo atsakyta neigiamai. Apie pusė jų arba nusprendžia nebebandyti, kad ir kas būtų, stengtis pasilikti Vokietijoje, arba išvažiuoja į kitas šalis, arba grįžta namo, arba teismai nepriima skundų. Pagal tokią statistiką išeina, kad asmenų, kuriems buvo neigiamai atsakyta, naudai teismai priima tik 23 proc. nutarčių, o 32 proc. – BAMF naudai. Likusieji skundai (45 proc.) apskritai nebūna nagrinėjami.

Pabėgėlių srautai – globalus iššūkis

Nors pabėgėlių srautas į Vokietiją sumažėjo, šalies vidaus reikalų ministras vis vien pasisako už papildomas priemones, kaip jį riboti ir valdyti. T. de Maiziere sveikina susitarimą, kurį per išankstines konsultacijas pasiekė konservatoriai ir socialdemokratai, planuojantys formuoti naują koalicinę vyriausybę.

Viena iš numatomų priemonių – sukurti specialius pabėgėlių priėmimo centrus, kuriuose jie lauktų, kol bus peržiūrėti jų pareiškimai. Tų, kurie praktiškai neturi šansų gauti prieglobstį Vokietijoje, nederėtų skirstyti po bendrabučius įvairiose šalies vietose, bet pradėti readmisiją tiesiai tuose centruose.

T. de Maiziere į problemą susijungti šeimoms narių, kurie Vokietijoje turi tik subsidijuojamą apsaugos lygį, žvelgia ambivalentiškai. Kaip jis sako, viena vertus, tokia praktika padeda migrantų, ypač jaunų vyrų, integracijai, kai pas juos į Vokietiją pervažiuoja jų žmonos ir vaikai. Antra vertus, tai sukuria papildomą stimulą Europoje ieškoti prieglobsčio savo šeimoms, nors joms apsaugos nereikia. Kad ir kaip būtų, konservatoriai ir socialdemokratai sutarė ir toliau riboti galimybę subsidijuoti šeimų susijungimą.

Kalbėdamas apie migracijos krizės įveikimą, T. de Maiziere kartu pabrėžė, kad globaliu mastu ši problema išliks labai aktuali dar ilgai. Pabėgėlių motyvai įvairūs: klimato kaita, karai, represijos, persekiojimai, geresnės ateities lūkesčiai...

„Taigi migracija ir pabėgėlių srautai bus vienas iš pagrindinių pasaulio bendruomenės iššūkių artimiausius dešimtmečius, ir Europos atsakymas į tokį iššūkį gali būti tik bendras“, – pažymėjo Vokietijos vidaus reikalų ministras.